Jei tarp poeto Justino Marcinkevičiaus kritikų yra visą savo gyvenimą okupacijoje su ginklu kovojusių prieš Sovietų imperiją iki pat Sąjūdžio laikų, tai pagarba jiems. Taip pat pagarba ir tiems, kurie už pasipriešinimą sovietams savo gyvenimus sudegino lageriuose, kalėjimuose ir durnynuose. Pagarba ir tiems, okupacijos nepatyrusiems, jauniems kritikams, kurių tėvai ir seneliai buvo tokie.
O visi kiti Poeto aršūs didieji "teisėjai" turbūt jau išsižadėjo savo tėvų ir senelių, kurie okupacijos metu darė bet kokį kompromisą su okupacine valdžia:
