Negali nugalėti – perimk vadovavimą, nesiseka vadovauti – supjudyk

Mūsų valdžiai labai lengva kovoti su politine opozicija. Nereikia nei politinio persekiojimo, nei fizinio susidorojimo. Užtenka supjudyti ją tarpusavyje.

Urėdai gatvėse - politinė deklaracija dėl šliaužiančios kontrrevoliucijos

Kol Užukalnio bobturgio "intelektualai" knaisiojosi po karališkos šeimos šiukšliadėžes ir drabstėsi ten surastomis paskalomis, Lietuvoje vyko kur kas svarbesni įvykiai: į miestų gatves išriedėjo neperšaunamomis liemenėmis apsitaisę urėdai ir eiguliai. Taip be karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo taiki ir nerepresinė struktūra gavo teisę be jokio preteksto stabdyti, trukdyti ir represuoti gyventojus tiesiog gatvėse.

Ženklai-įspėjimai iš 1999 metų

Vienas kartas, tai gali būti atsitiktinumas, du - dar sutapimas, o trys - jau dėsningumas.

Tautosaka

Tęsiant ankstesnį pokalbį apie ženklus [1a] (kopija Facebook'e [1b]). 

Putino serialo pratęsimas dar vienam sezonui priminė kitą seniai primirštą ženklą-pranašystę: 1999 metais Europoje buvo pilnas saulės užtemimas [4], kuris buvo ypatingas tuo, kad Nostradamas (1503-1566) [2] su juo susiejo vieną savo pranašysčių [3]:

Ženklai-įspėjimai iš 2014 metų

Nesenas popiežiaus Pranciškaus pareiškimas dėl baltos vėliavos ir derybų bei reakcija į jį priminė tai, kas įvyko prieš 10 metų. 2014 metų sausio 26 Vatikane sekmadienio Angelų pamaldose buvo meldžiamasi už taiką Ukrainoje. Tuo metu Kijeve jau palaidojo pirmąsias EuroMaidano aukas.

Po maldos Popiežius Šv. Petro aikštėje susirinkusiai miniai pareiškė:

Įdomusis mokslas apie kanibalizmą - tas rasistas kas niekina kanibalą

2014 metais skaičiau straipsnį apie Overtono lango metodiką [0], ją paaiškinant kanibalizmo tariamo įteisinimo pavyzdžiu. Tačiau pasirodė, kad autorius buvo tikras pranašas, nes praėjo lygiai 10 metų (4 dienų tikslumu) ir tas langas kanibalizmui jau po truputį veriamas lygiai pagal aną aprašytą metodikos pavyzdį ir ne bet kur, o mūsų Vakarų civilizacijos centre 😉

Pasaulis pažinus per palyginimus - kur geriausia būti pensininku

Žmogus taip jau sutvertas, kad jam ne taip jau svarbu ar jis gyvena oloje su visa gentimi, ar nuosavame name su penkiais miegamaisiais; ar jis pėdina visur pėstute, ar skraido nuosavo lėktuvu. Jam svarbiausia kaip jo gyvenimas pasilygina su kaimynais. Puiku jei geriau už kaimynus, bet jei blogiau, tai arba reikia pasistengti bent jau pakilti iki kaimyno lygio, arba kaimyną nuleisti iki savo lygio ir žemiau. Taigi, pasilyginkime pensijos orumu [1].

Įdomioji skaitmeninė pedagogika

Progreso esmė yra vienų nemalonumų pakeitimas kitais.

Inžinierių išmintis

"Netikėtą" reiškinį atrado ispanų mokslininkai: spausdintinių knygų skaitymas pagerina vaikų gebėjimą

"Netikėtą" reiškinį atrado ispanų mokslininkai: spausdintinių knygų skaitymas pagerina vaikų gebėjimą suvokti sudėtingus tekstus 6-8 kartus geriau nei skaitymas iš skaitmeninių skaityklių, kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar kitų elektroninių įrenginių. Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip galėtų būti? ;-)

Taigi, prestižiškiausiame švietimo politikos srities žurnale „Review of Educational Research“ paskelbtame tyrime nuo 2020 iki 2022 metų dalyvavo beveik 470 000 asmenų [1]. Tyrimo pagrindinė išvados:

1. Pradinėse ir vidurinėse mokyklose turėtų būti skatinamas laisvalaikio skaitymas, ypač spausdintu formatu. Pavyzdžiui, jei pradinės ar vidurinės mokinys praleidžia 10 valandų skaitydamas knygas popieriuje, tai jis gebės suvokti tekstus bus 6–8 kartus didesnis nei tuo pačiu metu skaitant skaitmeniniais įrenginiais.
2. Be to, mokslininkus nustebino, kad dauguma analizuotų skaitmeninio skaitymo įpročių „parodė minimalias asociacijas su teksto suvokimu. Buvo tikimasi, kad skaitymas informaciniais tikslais (t.y. lankantis Wikipedijoje ar kitose edukacinėse svetainėse; naujienų skaitymas ar elektroninių knygų skaitymas) bus daug pozityviau susijęs su supratimu, bet deja taip nėra“.
3. Tačiau vyresnėse klasėse ir aukščiau laisvalaikio (pramoginis) skaitymas iš skaitmeninių įrenginių jau padeda teksto suvokimo gebėjimo vystymui.

Populiariai apie tai: [2].

Eikime toliau. Neįsigilinau į straipsnį tiek, kad atsakyčiau į klasikinį mokslo metodologijos klausimą: "ar nebuvo supainiota priežastis su pasekme?", t.y. gal tiesiog protingesni vaikai yra linkę daugiau skaityti, tame tarpe ir popierines knygas. Bet jei tyrimas buvo atliktas teisingai, tai gal tai atsakys į kitą klausimą, kurį pastaruoju laiku kelia pedagogikos mokslininkai: Kodėl netikėtai pradėjo blogėti taip plačiai išgirtos Suomijos švietimo sistemos rezultatai? [3, 4 ir pav. žemiau]

Taip pat pasinaudosiu proga atkreipti dėmesį į tai, kad neurofiziologai primygtinai siūlo, o gal net ir reikalauja, kad vaikai norit protingų vaikų, tai jie turi rašyti tekstus ranka ir kuo daugiau!

Skiriu Lietuvos švietimo ministerijai.

P.S. Paskui tik nesiskųskite, kad jūsų neįspėjo ;-)

Šaltiniai:

[1] https://journals.sagepub.com/doi/10.3102/00346543231216463

[2] https://www.theguardian.com/books/2023/dec/15/reading-print-improves-comprehension-far-more-than-looking-at-digital-text-say-researchers

[3] https://hipatiapress.com/hpjournals/index.php/ijep/article/view/4667

[4] https://www.oecd.org/publication/pisa-2022-results/country-notes/finland-6991e849/

2024-01-21

Ši žinutė FB: https://www.facebook.com/algis.dziugys.1/posts/1549586789165853

Kiti skaitiniai:

*) Įdomioji virusologija: https://algis-dziugys.blogspot.com/2024/01/idomioji-virusologija.html

*) Propagandos pradžiamokslis: priešo demonizavimo šalutinis poveikis: https://algis-dziugys.blogspot.com/2023/12/propagandos-pradziamokslis-prieso.html