Sunday, 25 February 2018

Lietuviškų sūrių skonis

Prekė kainuoja tiek, kiek pirkėjas turi jai pinigų ir nei cento mažiau.
Kapitalizmo pagrindinio dėsnio pagrindinė išvada

Po to, kai rusai įvedė atsakomąsias sankcijas, mane stebino tai, kad lietuviški olandiški (fermentiniai) sūriai tapo visiškai nevalgomi. Tie sūriai atrodo lyg ir teisingai, bet skonis kaip muilo. Jau maniau, kad tai mano skrandis jau nebenori tų sūrių. Bet būnant užsienyje, tos pačios rūšies vietiniai sūriai vėl ūmai tapdavo skanūs.


Niekaip nesupratau, kodėl taip yra, nes pagal paprastąją logiką, jei rusas neperka mūsų sūrių, tai mūsų parduotuvių lentynos turėtų būti užverstos pačiais kokybiškiausiais lietuviškais sūriais. Žvėriška konkurencija ir rinkos nematoma ranka turėjo tai užtikrinti. Bet kažkodėl gavosi atvirkščiai. Lyg ir neturime kur produkcijos parduoti, bet parduotuvėse dar didesnis šlamštas. Ir štai pasirodė straipsnis, kuris viską paaiškina:

https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/pildosi-kosmaras-jis-gali-sukelti-chaosa-del-pieno.d?id=77059057

kuriame pasakojama, kad dėl Rusijos sankcijų Europoje gaminamų pieno miltelių nėra kur dėti. Todėl įtariu, kad pieno miltelių kainai nukritus, mūsų pienininkams labiau apsimoka gaminti mums sūrius iš importuojamų pieno miltelių ir techninės palmių alyvos, o lietuvišką pieną (kuris pakankamai ekologiškas) parduoti į Vakarus.

Taip "nematomoji rinkos ranka", atseit mažinanti kainas ir kelianti kokybę, eilinį kartą virto "banalia turgaus koja" spardančia pirkėjus.

Kur esu neteisus?

Kiti skaitiniai:

Trumpa boikotų teorija

No comments:

Post a Comment