1) Apie senovės lietuvių prasigėrimą iš Mykolo Lietuvio kronikos "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" 1550 metais:
"Mūsų proseniai vengė svetimų kraštų gėrimų ir valgių. Blaivūs ir taupūs, jie garbės ieškodavo kare, o pramogų jiems teikdavo ginklai, arkliai, daugybė tarnų, tokių, kokiais džiaugiasi Marsas, ištvermingų ir veiklių. Atremdami svetimas tautas, jie savo valdžią plėtė nuo vienų jūrų iki kitų ir priešai jų kraštą vadino Chorobra Litwa (Narsioji Lietuva).
Lietuvos miestuose jokių įmonių nėra tiek daug, kaip alaus ir degtinės bravorų. Šiuos gėrimus nešasi žmonės, eidami į karą ir melstis. Žmonės į juos taip įjunkę namie, kad vos tik karo žygyje atsigeria nepriprasto gėrimo – vandens, kaipmat miršta nuo dieglių ir dezinterijos. Kaimiečiai, pametę ūkio darbus, renkasi į smukles. Ten jie praleidžia dienas ir naktis, begerdami ir savo gudrumu prisijaukindami meškas, kad šios, šokdamos pagal birbynę, linksmintų juos. Dėl to atsitinka, kad žmonės, išgaišinę savo turtą, nenorėdami kęsti bado, ima vagiliauti ir net plėšikauti. Šitokie atsitikimai tokie dažni, kad bet kurioje Lietuvos srity už šiuos nusikaltimus per mėnesį daugiau žmonių nubaudžiama mirtimi negu per šimtą ar du šimtu metų visose maskvėnų ir totorių provincijose, kur girtuokliavimas draudžiamas.
Totorius, tik paragavęs vyno, gauna aštuoniasdešimt lazdų ir turi sumokėti tiekos pat monetų baudą. O Maskvoje niekur nėra smuklės, nes jei nors vienas vyno lašas randamas pas namų šeimininką, tai namai sugriaunami, turtas atimamas, šeima ir kaimynai išplakami, o jis pats įmetamas ligi gyvos galvos į kalėjimą. Su kaimynais žiauriai elgiamasi dėl to, kad jie įtariami žinoję apie šį bjaurų nusikaltimą ir laikomi šia yda taip apsikrėtę.
O mūsiškius gėrikus žudo ne valdžia, bet pats nesusilaikymas arba begeriant kilusios muštynės, kur neapsieinama be ginklų. Diena prasideda su degtine. „Vyno, vyno!“ – šaukiama dar lovoje. Tuos nuodus geria vyrai, moterys, jaunikaičiai gatvėse, aikštėse ir pakelėse. Jais užsinuodiję, jie negali po to nieko daugiau daryti, kaip tik miegoti, ir kas vieną kartą įprato į šią blogybę, tam aistringas noras pasigerti nuolat didėja. Nei žydai, nei saracėnai neleidžia, kad kas nors jų tautoje mirtų iš skurdo – toks gailestingumas įsigalėjęs tarp jų. Niekas iš saracėnų nedrįsta suvalgyti bent kąsnelio, pirma jo nesutrupinęs ir nesumaišęs su kitokiu maistu, kad kiekvienam iš esančiųjų valgio tektų po lygiai.
Dėl to, kad maskvėnai susilaiko nuo girtuokliavimo, jų miestai garsūs įvairiais darbščiais meistrais, kurie, siųsdami mums medinius dubenis ir lazdas seniams ir girtiesiems pasiremti, balnus, kardus, pakinktus ir įvairius ginklus, atima iš mūsų auksą."
Paimta iš http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LD00/Mykolas_Lietuvis._Apie_totori%C5%B3,_lietuvi%C5%B3_ir_maskv%C4%97n%C5%B3_papro%C4%8Dius.LD2400.pdf.
2) Senovės lietuviai nebuvo girtuokliai kol buvo pagonys. Lietuvių kunigaikščiai pagonys garsėjo tuom, kad negerdavo jokio svaigalo, net giros. Tačiau perėjus į krikščionybę viskas pasikeitė - lietuviai tapo didžiausiais girtuokliais. Apie tai rašo ne tik Mykolas Lietuvis, bet ir užsienio keliautojai, tarp kurių pasakojimų yra apie tai, kaip girti pusnuogiai lietuviai mušasi smuklėse vakarais. Kaip supratau iš prancūzo keliautojo nuostabos, tai tokios girtuoklystės jis nebuvo matęs visoje Europoje.
Vėliau blaivybės sąjūdžio dėka Lietuvos vyrai prablaivėjo. Tarpukario Lietuvoje girtauti buvo didelė gėda. Man senolis pasakojo, kad "iki rusų kaimynas pas kaimyną eidavo su pusbonkiu (1/4 litro) 20% arielkos. Ir abiems būdavę pakankamai linksma. O kai užėjo rusai, tai pas kaimyną eidavo su bonka (1/2 litro) 40% degtinės. Ir tos bonkos jau nebeužtekdavę, šeimininkas traukdavęs dar vieną."
Štai tokios istorijos pamokos. Jos geros tuom, kad aiškiai matosi kokios buvo vienokių ar kitokių veiksmų ilgalaikės pasekmės. Mokykimės, mastykime ir išvadas darykime patys.
Kad nesusidarytų klaidingas įspūdis, pridėsiu, kad mano nuomone, lietuviai pradėjo girtauti ne vien dėl to, kad griuvo jų ankstesnioji pasaulėžiūra, t.y. tapo krikščionimis ar komunistais, o dabar geriame, nes tapome kapitalistais. Priežasčių buvo ir daug kitų. Pvz.:
- Valdančiųjų godumas ir noras pelnyti lengvų pinigų iš svaigalų gamybos ir prekybos.
- Noras turėti lengvai valdomą liaudį.
- Gyvenimo beviltybė.
O dabartinė padėtis patvirtina seną tiesą "Istorija moko, kad iš Istorijos niekas nepasimoko".
Tolimesni skaitiniai:
*) Politinis manifestas: "Idėjos Lietuvai: Kaip padidinti gimstamumą Lietuvoje ir sumažinti emigraciją"
Algis Džiugys, 2017 gegužė.
No comments:
Post a Comment