Saturday, 18 June 2022

Jaunojo propagandisto bibliotekai: Džordžo Fridmano prognozės

Turbūt nėra reikalo pristatinėti Džordžą Fridmaną (George Friedman [1]) - vieną iš įtakingiausių JAV analitikų ir įkūrėją analitinės grupės Stratfor, kurią kartais vadina šešėline CŽV.

Jis 2009 metais išleido knygą "The Next Decade: Where We've Been . . . and Where We're Going", kurioje surašė, kaip JAV turėtų tvarkyti pasaulį 2011-2020 metais, ir savo prognozes, kaip Amerikai seksis tai daryti. Knygos "The Next Decade: Where We've Been . . . and Where We're Going" rusiško vertimo PDF 'ą galima atsisiųsti [2]. Įtariu, kad galima susirasti ir EPUB bei audio knygos formatais. 
Nėra amžinų draugų nei amžinų priešų, yra tik amžini interesai
Vinstonas Čerčilis
 
Ne visos Fridmano prognozės išsipildė, tačiau jis garsiai išsakė ir tai, ką tuo metu mąstė aukščiausio JAV politikai. Todėl, atsižvelgiant į dabartinius įvykius ir norint suprasti tikruosius pasaulio valdančiųjų siekius, tikrai verta ir įdomu paskaityti tos knygos bent 8 skyrių "Naujoji Rusija: atgimimas" ("Глава 8 Новая Россия: возрождение", 173 puslapis). Ten taip pat rašoma ir apie Ukrainą bei jos vaidmenį. Fridmano mintys, išsakytos dar 2009 metais, paaiškina ir kai kuriuos dabartinius įvykius. Pavyzdžiui:
  • Lūžis JAV ir Rusijos santykiuose įvyko 2004 m., kai įvykiai Ukrainoje įtikino Rusiją, kad JAV ketina sunaikinti Rusiją ar bent jau kontroliuoti ją. Didžiulė Ukraina užima visą pietvakarinę Rusijos sieną ir, Rusijos požiūriu, Ukraina yra raktas į Rusijos nacionalinį saugumą. <...> Lėti JAV veiksmai Ukrainoje ir JAV praradimas strateginės pusiausvyros Irake leido Rusijai atkurti pusiausvyrą [Ukrainoje]. Tuo metu, kai JAV privalėjo sutelkti pajėgas Rusijos pakraščiuose ir uždaryti Rusiją izoliacinėje sistemoje, JAV pajėgos buvo užimtos kitur, o JAV aljansai Europoje buvo per silpni. Per ateinantį dešimtmetį Amerikos prezidentas turi pereiti prie naujos, nuoseklesnės strategijos, kad išvengtų tokių klaidų ir pasinaudotų esamomis galimybėmis. 
  • Lenkija - kaulas, įstrigęs Vokietijos ir Rusijos gerklėse, ir Amerikos tikslas, kad Lenkija ir toliau liktų tokioje padėtyje. Lenkijos sąjunga su Rusija - pavojus Vokietijai, o sąjunga su Vokietija - pavojus Rusijai. Lenkija turi ir likti pavojumi abejoms šalims, nes JAV tikslas, kad ir Vokietija, ir Rusija nesijaustų saugiomis.
  • Baltijos šalių padėtis - kitas klausimas, nes šios šalys yra durtuvas, nukreiptas į Peterburgą, ir puikus placdarmas amerikiečių kariniam puolimui. <...> Tačiau Baltijos šalys yra aktyvas, kurio išlaikymas gali būti per brangus. Todėl JAV prezidentas turi vaizduoti ypatingą palaikymą šioms šalims, kad iš Rusijos išsireikalautų maksimum nuolaidų už JAV pasitraukimą iš šio regiono.
  • Nors Baltarusijos ir Rusijos konfederacijos sukūrimą laikau labai tikėtinu įvykiu, bet toks aljansas prives Rusijos kariuomenę prie Europos sienų. Iš tiesų Rusija jau turi karinį aljansą su Baltarusija. Pridėkite prie šio aljanso Ukrainą ir Rusijos kariai jau bus prie Rumunijos sienų. Vengrija, Slovakija, Lenkija ir Baltijos šalys (visos šios valstybės anksčiau buvo Rusijos sąjungininkės) faktiškai taps atkuriamos Rusijos imperijos dalimi, nors ir kitokiu instituciniu pavidalu. Tačiau šalys, esančios už Rusijos ir Europos kontaktinės linijos, yra labiau susirūpinusios dėl JAV elgesio nei dėl Rusijos veiksmų. Europoje į amerikiečius labiau žiūrima kaip į konkurentus nei į partnerius ekonomikoje ir kaip į jėgą, traukiančią Europą į konfliktus, kuriuose europiečiai nenori dalyvauti. Kartu atrodo, kad Rusijos pusė kuria ekonominę sinergiją su pažangiomis Europos šalimis. 
  • Buvusius sovietų satelitus Europos šalys taip pat mato kaip fizinį buferį prieš Maskvą, dar labiau garantuojantį bendradarbiavimo su Rusija galimybę remiantis saugumu, Europos užtikrinamu savomis jėgomis. Vakarų Europa supranta Rytų europiečių baimes, tačiau mano, kad santykių su likusios Europos ekonomika ekonominė nauda ir didėjanti Rytų Europos priklausomybė nuo šios ekonomikos turėtų apsaugoti Rusiją nuo kraštutinumų. [Rytų] Europiečiai gali nutraukti santykius su amerikiečiais ir užmegzti naujus abipusiai naudingus santykius su Rusijos puse ir toliau naudotis strateginio buferio privalumais. Tokia eiga sukeltų fundamentalų pavojų/riziką JAV. Todėl Amerikos prezidentas turi veikti ir sulaikyti Rusiją, duodamas laiko išryškėti nuolatinėms Rusijai būdingoms silpnybėms. Neįmanoma laukti, kol baigsis karas tarp JAV ir džihadistų. Turime veikti nedelsiant. 
Tačiau siūlau nepasitikėti mano neprofesionaliu vertimu ir patiems paskaityti.

Ta proga, taip pat yra išleistos ir kitos Džordžo Fridmano knygos, kurios gal net ir įdomesnės:


*) Prognozės visam šiam šimtmečiui yra kitoje 2009 metais išleistoje knygoje "Sekantys 100 metų" [3]. Rusišką vertimą galima parsipumpuoti visais formatais iš [4]. Mačiau ir audio knygos formate.

*) 2020 - 2030 metų prognozės Amerikai [5]. Laisvo parsipumpavimo neradau, todėl prašau pranešti, jei kas rasite.

Šaltiniai:

[1]. Džordžo Fridmano biografija Wikipedijoje: https://en.wikipedia.org/wiki/George_Friedman.



[4]. Džordžo Fridmano knygos "The Next 100 Years: A Forecast for the 21st Century" rusiškas vertimas: https://royallib.com/book/fridman_dgordg/sleduyushchie_100_let___prognoz_sobitiy_XXI_veka.html.

[5]. Džordžo Fridmano knygos "The Storm Before the Calm: America's Discord, the Coming Crisis of the 2020s, and the Triumph Beyond" rusiškas vertimas https://royallib.com/book/fridman_dgordg/amerikanskaya_imperiya_prognoz_20202030_gg.html.


Tolimesni skaitiniai:
 
*) Karas karu, o dujos laiku. Šizofreniškas karas: https://algis-dziugys.blogspot.com/2022/03/karas-karu-o-dujos-laiku.html
 
2022-06-14
 

Posted by at

No comments:

Post a Comment

Subscribe to: Post Comments (Atom)