Monday 8 June 2020

Išsilavinimo mito saulėlydis: jausmai ir įsitikinimai prieš mąstymą ir išsilavinimą

Moksliškai nustatyta priežastis, kodėl vieni labai protingi ir labai išsilavinę žmonės balsuoja už partijas, už kurias, kitų labai protingų ir labai išsilavinusių žmonių nuomone, neturėtų balsuoti joks protingas ir išsilavinęs žmogus.

Jei tai teisybė, tai Nobelio premija garantuota tam, kuris galutinai ir neapskundžiamai paprastais, bet gudriais eksperimentais įrodė, kad protingumas ir išsilavinimas nieko bendra neturi su politinėmis pažiūromis. Tiksliau, - tai buvo nustatyta, - kad žmogus nustoja mąstyti blaiviai, jei tokio mąstymo išvados prieštarauja jo politinėms pažiūroms. T.y. jei faktai prieštarauja mūsų įsitikinimams - laimi įsitikinimai. Ir taip yra todėl, kad įsitikinimai glaudžiai susiję su jausmais, o jausmų (emocijų) viršenybė virš proto yra ne koks nors smegenų darbo trūkumas, bet pagrindinis smegenų veikimo būdas. Jei tai būtų tik trūkumas, tai dar būtų vilčių, kad įmanoma tą reikalą pataisyti, bet dabar jau aišku, kad dar vaikystėje įgytas pažiūras nepakeis joks vėliau įgytas išsilavinimas.

Štai ir viskas. Temą galima uždaryti, kaip ir bendrojo lavinimo mokyklas bei universitetus, o palikti tik vaikų darželius su teisingu politiniu švietimu ir amatų mokyklas.

Beje, atlikti eksperimentai buvo neįtikėtinai paprasti. Pavyzdžiui, bandymo dalyviui pateikiama skaičių lentelė, paaiškinant, kad tai duomenys apie kremo poveikį odai, ir prašant parodyti, ar kremas sumažina odos bėrimą. Apklausiamasis lengvai atlieka užduotį. Bet jei tam pačiam vargšeliui duoda tuos pačius skaičius, bet jau kaip ir apie asmeninių ginklų poveikį nusikalstamumo mažėjimui, tai apklausiamajam nepavyks susitvarkyti su užduotimi, jei tos išvados prieštarauja jo įsitikinimams apie ginklų turėjimą.

Linksmiausia toje istorijoje, kad kuo prasčiau išlavinti matematiniai gebėjimai, tuo mažiau politinės pažiūros bandomiesiems trukdo skaičiuoti. Tai suprantama, nes kvailiui jo politinės pažiūros tikrai netrukdytų jo paties matematiniams sugebėjimams, kurių jis neturi. Tačiau liūdniausia, kad kuo labiau įgudęs (t.y. kuo geriau išsilavinęs) skaičiuotojas, tuo lengviau pasiduoda savo įsitikinimams ir tuo sunkiau skaičiuoja, kai nesigauna to, ko norėtų. Štai ir viskas.

Kas netiki, skaitykite angliškai

The Most Depressing Discovery About the Brain, Ever

arba rusiškai

Самая обидная новость о мозге, которую я когда-либо слышал

Jei nesišaipyti ir rimtai, tai tas tyrimas nieko naujo neatrado. Visais laikais visos bent kiek save gerbiančios valdžios stengėsi sau palankius piliečius auklėtis nuo mažens. Bet kuri propaganda irgi remiasi tik emocijomis, faktus pateikiant tik emocijų sustiprinimui. Paprastai liaudžiai tai irgi buvo žinoma dar nuo žilos senovės – „nors tiesa viena, bet kiekvienas savo teisybę turi“, „mokslas proto neprideda“, „kuprotą tik grabas ištiesins“, „žmogus gyveni, mokinies ir durnas miršti“ ir t.t. ir pan.

Kaip buvo rašyta, jausmų viršenybė virš proto yra pagrindinis mūsų smegenų veikimo būdas. Smegenys emocijų (hormonų) pagrindu priima sprendimą greičiau nei loginiu mąstymu, kas pasiteisino mūsų daugelio milijonų metų evoliucijoje. Kiek ilgai pragyventumėte, jei kaskart sutikę tigrą miške stengtumėtės protingai svarstyti "ką dabar daryti"? Ir nesitikėkime, kad keletas tūkstančių metų civilizuoto gyvenimo iš esmės pakeitė žmogaus prigimtį.

Hormonai veikia ne tik mūsų kūną, bet taip pat daro įtaką mūsų mintis ir jausmus, o smegenų neurotransmiteriai lemia kūno funkcionavimą: širdies plakimą, kepenų veiklą, virškinimą ir pan. Mūsų emocijos yra mūsų kūno atsakas į tai, ką jau pajutome, suvokėme ir įsisavinome, ir tik jau paskui mąstymu mes suvokiame save ir visą supantį pasaulį. Todėl hormonai lemia mąstymą ir tai, ką ir kaip mąstome ir kuom pasirenkame tikėti.

Hormonų nulemtas mąstymas yra greitas, nes duoda refleksų bei įdiegtų socialinių instinktų paruoštus atsakymus ir nereikalauja daug energijos. Jei kaimynas kitaip žegnojasi, nėra ko daug galvoti - kirsk jam. O štai hormonų nevaldomas gilus mąstymas reikalauja iki 20 % nuo visos kūno sunaudojamos energijos ir tai yra labai nuostolinga. Kol suprasi, kodėl kaimynas kitaip žegnojasi, tai reikės ne tik kaimyno filosofiją suprasti, bet - kas baisiausia - ir savyje susigaudyti. O mūsų smegenys negali įtemptai veikti ilgiau nei keturias valandas per dieną. Kadangi smegenų pagrindinis tikslas yra nieko neveikti ir kad mums patiktų tingėti, tai kai tik nustojame mąstyti, smegenys išskiria visokius opioidus, kanabinoidus ir kitus mums taip malonius endorfinus. Kad tik nemąstytume. Todėl dabartinėje visuomenėje vidutinis žmogus giliai mąsto vidutiniškai ne ilgiau nei keliolika minučių per dieną, o visą kitą laiką veikia pagal instrukcijas ir išmoktus algoritmus. O kuo labiau išsilavinęs, tuo daugiau visokių algoritmų į galvą įkalta, tuo labiau jis apkrautas žiniomis, kuriomis jis tiki, nes tiki autoritetais, iš kurių gavo tas žinias. Todėl suprantama, kodėl išsilavinusiam žmogui taip sunkiai sekasi suprasti faktus, jei faktai prieštarauja jo pažiūroms - juk jo pažiūros paremtos autoritetais!

Tačiau nepaisant viso to, vis dar tikimės, kad žmogus nėra sudėtingas biorobotas, kuriam per pirmus septynerius gyvenimo metus užkraunama programa, pagal kurią žmogelis visą likusį gyvenimėlį gyvuliuoja. Tikimės, kad žmoguje yra dar bent išmintis, laisva valia ir kūryba, kurie aukštesni ir už protą, ir už išsilavinimą, ir už jausmus, ir už hormonus. Tą patvirtina ir žmonijos istorija, kuri nėra vien istorija beuodegių beždžionių, siekiančių tik daugintis, pildyti pilvą ir dominuoti.

Todėl, teisybės dėlei, reikėtų patikrinti, kaip šis tyrimas derėjo su tyrimą atlikusio mokslininko pažiūromis. Pagal tai, kas ir kaip aprašyta, visgi labai panašu, kad tokias pesimistines tyrimo išvadas labai paveikė paties tyrimo autoriaus įsitikinimai ir nusivylimas JAV politine tikrove, o tai teikia vilties, kad nėra taip jau blogai, kaip tyrimo autorius piešia.


Kiti skaitiniai:

2 comments:

  1. Straipsnio mintį galima nusakyti vienu sakiniu: Mokytas kvailys yra aukštesnės kategorijos kvailys. Visdėlto daugybė žmonių politinių pažiūrų tiesiog neturi. Kaip gali faktai prieštarauti pažiūrom, kurių tiesiog nėra? Ir kaip su žmonėmis, kurie yra emocionaliai buki? Jiems jausmai tikrai nevaldo proto, nes tų jausmų nėra arba jie labai prislopinti

    ReplyDelete
  2. This comment has been removed by a blog administrator.

    ReplyDelete