Algis Džiugys (Dziugys): Žuvis pūva nuo galvos, o valstybė nuo valdžios

Vargas tai valstybei, kurioje dėl politinių grupuočių interesų atsisakoma politinės kultūros, nes tai veda prie valstybinės santvarkos žlugimo. Kultūra yra tas plonutis luobas, kuris visuomenei padeda suvaldyti instinktų ir emocijų gaivalą, o politiniai ir diplomatiniai ritualai buvo ne šiaip sau sugalvoti ir ne šiaip sau stengiamasi jų laikyti, kad ir kaip kvailai jie kartais atrodytų. Nes net kai visuomenė būna beviltiškai susiskaldžiusi, tai aukšta politinė kultūra padeda laimėti laiko kompromisams ir rasti būdą susitaikyti.

Rašau ne apie siūlomų LRT pataisų cirką, nes Seimo dauguma, buldozeriu stumdama pataisas, įstatymų nepažeidžia, kaip nepažeidžia įstatymų ir opozicija, siūlydama paniekinančias pataisas pataisoms. O jei tas cirkas liaudžiai nepatiks, tai per sekančius rinkimus ypač nenusisekusių juokdarių naujam cirkui neišrinks. Rašau ir ne apie protestus prieš LRT pataisas ir pilietinį spaudimą valdžiai, nes tam piliečiai turi teisę. Veidmainiška tuom piktintis, nes praeitoje Seimo kadencijoje dabartiniai priešininkai buvo susikeitę vietomis ir darė tą patį ką dabar daro jų priešininkai.

Rašau apie opozicinę seimūnę, kuri supainiojus įstatymų leidybą su turgaus aikšte ir savo miegamuoju, trukdė Seimo posėdį sukiodama teršklę. Jei opozicija būtų bent kiek savame prote, tai pati būtų atėmus iš jos tą terkšlę ir išmetus ją lauk ir iš partijos, ir iš Seimo. Tokius dalykus privalu stabdyti dar užuomazgoje, nes politinės kultūros praradimas veda arba į diktatūrą, arba į valstybės žlugimą. Ir ne faktas, kad dabartinei opozicijai tokia baigtis neatsirūgtų. Todėl ta mūsų opozicijos ir pozicijos dalis, kuri netalkina priešams, siekiantiems mūsų valstybės žlugimo, tiesiog privalo kartu visomis išgalėmis godoti politinę kultūrą. Tik nereikia prieštarauti, kad terkšlė yra smulkmenėlė. Degradacija visada prasideda nežymiai.

Istorija pilna pamokų apie tai kur veda politinės kultūros degradacija. Pavyzdžiui, Ukrainos dabartinį likimą buvo galima lengvai nuspėti dar pačioje jos nepriklausomybės pradžioje, kai jos parlamentarai nusprendę, kad "terkšlės" jau yra nepakankamai efektyvios, pradėjo kumščiais skalbt vienas kitą. Dalis tų muštynių buvo dėl cirko rinkėjams, bet didesnioji dalis buvo dėl to, kad politinių-oligarchinių grupuočių nesutaikomi interesai tapo svarbesni nei valstybės likimas. Pasekmes žinome: valstybę užvaldė godūs multi-pilietiniai oligarchai, tauta beviltiškai susiskaldė, į valdžią išlipo siauro proto, bet plačių gerklių ir ilgų godžių rankų rėksmingi ir įžūlūs politikai, vedami emocijų ir instinktų, mokantys tik vogti ir dominuoti. Jie jau nesuprato nei savo pavaldinių, nei priešų. Jie jau nemokėjo politikos ir diplomatijos meno, jie jau nesugebėjo suprasti kaip gali mąstyti priešai. Tokie primityvai puikiai prognozuojami ir todėl buvo lengvai valdomi tų jėgų, kurios siekė užvaldyti Ukrainą ir ją sužlugdyti kaip valstybę. Juos už rankučių kaip vaikučius atvedė iki karo. Taip karas su Rusija tapo neišvengiamu.