Stebėjau Rimo Jankuno (https://www.facebook.com/rimas.dc), Vaidoto Zemlio-Balevičiaus (https://www.facebook.com/vzemlys), Audrūno Gruslio (https://www.facebook.com/audrunas) ir Mindaugo Stankūno (https://www.facebook.com/mind.stankunas) ginčus apie Švedijos pavyzdį visam pasauliui. Ginčų esmė - Švedijos metodo šalininkai teigia: Švedijoje karantino nėra, Švedijoje be kaukių vaikšto, Švedijoje gyvenimas verda ir Švedijoje miršta mažiau nei Lietuvoje, kur karantinas siautėja. Švedijos metodo šalininkai gal ir būtų teisūs, tačiau daro bent dvi paprastas metodologines klaidas:
1) Lyginti reikėtų šalis artimas ir pagal gyvenimo būdą, ir pagal medicinos lygį, ir pagal sąmoningumą. T.y. visų pirma reiktų lyginti Švediją su Norvegija, Danija ar Suomija, o tik jau paskui su Lietuva. Suprantu, kad egocentrizmas verčia mus lietuvius statyti į Visatos centrą ir lyginti visą pasaulį tik su savimi ir iš to daryti globaliais išvadas. Tačiau jei tikrai norime pasimokyti iš Švedijos ir tikrai norime padaryti teisingas išvadas būtent apie Švedijos metodą, tai tą turime daryti tvarkingai, nes priešingu atveju aklai pasiėmę švedų epidemijos valdymo metodą galime pakenkt sau daugiau nei švedai sau pakenkė per pirmą bangą.
2) Švedai pasimokė iš pirmos bangos, kai pabuvo net labai neigiamu pavyzdžiu visam pasauliui, ir padarė atitinkamas išvadas. Kokias? Ogi tokias, kad jie per antrą bangą jau buvo ir dabar tebėra daug daugiau sąmoningesni nei tie, kurie lengvai išvengė pirmos bangos, pvz. mes lietuviai.
O kaip tas švedų sąmoningumas pasireiškia ir ar yra objektyvus būdas jį išmatuoti? Kol kas galima bandyti tai įvertinti tik per gyventojų savisaugą, t.y. jei žmonės bijo ir saugosi, tai jie mažiau juda į viešas vietas, daugiau dirba nuotoliniu būdu ir t.t. ir pan. Tai ir palyginkime, kaip švedai be karantino saugosi, palyginus su užkarantinuotais lietuviais ir norvegais. Kaip pavyzdį, žemiau pateikiu lietuvių, švedų ir norvegų mobilumo duomenis nuo gruodžio 14 d. (pvz.: https://ourworldindata.org/grapher/changes-visitors-covid?time=2020-12-14..latest&country=~NOR).
Matome, kad lietuviai neršė ir tebeneršia po parduotuves daug daugiau nei švedai ir norvegai. Todėl nereikėtų pulti lyginti lietuvius su skandinavais, nepalyginus skandinavų tarpusavyje. O štai norvegų ir švedų mobilumas buvo gana panašus, bet epidemijos eigos ir rezultatai skyrėsi net labai. Norvegijoje (5,3 mln. gyventojų) tiesiogiai nuo koronės mirė ~800 žmonių (~0,7% nuo visų užsikrėtusių - ~120 tūkst.), o Švedijoje (10,2 mln. gyventojų) mirė ~14000 žmonių (~1,4% nuo visų užsikrėtusių - ~1 mln.) ir ekonomika nukentėjo labiau nei kitų skandinavų. Turint omenyje, kad artėja masinė vakcinacija, tai lyginant su Norvegija, švedų pavyzdys visai neįkvepiantis.
Todėl, turėtume palyginti norvegų ir švedų tiesioginius ir perteklinius mirtingumus, o tik po to lyginti su lietuvių.
Taigi, prašau Rimo Jankuno (https://www.facebook.com/rimas.dc), nes jau turite atidirbtą metodiką, palyginti Švedijos tiesiogines ir perteklines mirtis su Norvegijos mirtimis (ir su Danija bei Suomija). Turėdami tuos duomenis bendrai visi kartu jau galėtume apsvarstyti kuo Lietuva yra panaši ir kuo skiriasi, ir ką iš kiekvienos šalies galėtume prisitaikyti sau, atsižvelgdami į savo ypatumus. Epidemija dar nesibaigė, o ir vėl naujų galime laukti po 10-14 metų, jei ne anksčiau. Todėl toks darbas bus mums visiems vertingas.
Pranešimo aptarimas facebook'e: https://www.facebook.com/algis.dziugys.1/posts/934084984049373
