Kvaila manyti, kad kariniai štabai karinei operacija paruošia tik vieną veiksmų planą. Visada pasiruošiama keliems galimiems scenarijams. Kokie Rusijos planai planai Ukrainos karui - žino tik Putinas ir artimiausi jo sėbrai, tačiau iš netiesioginių požymių galime pabandyti nuspėti.
Kiek galima spręsti iš Ukrainos karo pradžios, tai rusų planas A buvo staigiai užimti pagrindinius Rytų Ukrainos miestus bei sostinę ir ten su juos pasitikusiais galimais rėmėjais įtvirtinti naują centrinę ir vietinę valdžią. Tam jau buvo paruoštos rusų technikos kolonos su okupacine policija ir iš Rusijos vežamais būsimais miestų administratoriais. Planas A rėmėsi prielaida, kad ukrainiečiai tiek nekenčia savo apsivogusios ir korumpuotos valdžios, kad su gėlėmis pasitiks "išvaduotojus". Tačiau tikrovė buvo kitokia. Rusijos pinigais pamaitinta ukrainiečių "opozicija" už tuos pačius pinigus Putinui tik primelavo, kad liaudis laukia nesulaukia Putino. Ukrainiečių slaptosios tarnybos buvo tam pasiruošusios ir gana greitai susidorojo su Rusijos rėmėjais, o liaudis ir kariuomenė ryžtingai pasipriešino užpuolikams.
Kai rusams nepavyko planas A, tai tada buvo pereita prie plano B, kuris iki šiol vykdomas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad to plano esmė išvarginti ukrainiečius ir jų sąjungininkus iki tiek, kad anie sutiktų bent jau paliauboms. Tačiau tame B plane stebina, kad rusai nesusprogdino visų tiltų per Dnieprą. Rusams bėgant iš Chersono buvo susprogdinti tik tiltai Chersone ir sugriauta Kachovkos užtvanka. Tačiau visi kiti tiltai, kurių yra daugiau nei 25, liko sveiki iki šiol. Juk atrodo, kad jei rusai siekia atsilaikyti prieš ukrainiečių kontrpuolimą ir išlaikyti užgrobtas teritorijas, tai belieka sugriauti tiltus per Dnieprą ir Ukrainos kariuomenė kairiajame Dniepro krante bus visiškai atkirsta nuo likusios Ukrainos, t.y. aprūpinimas ginkluote bus labai apsunkintas, o gal net ir beveik neįmanomas. Tam tikslui priemonių rusai turėjo ir tebeturi daugiau nei pakankamai - vieno tilto užtikrintam sugriovimui pakanka apie 3 tonų sprogmenų. Tam reikalui galima panaudoti senus karinius lėktuvus juos paverčiant valdomais dronais, tai daug pigiau ir efektyviau nei raketos. Senų nurašytų ir laukiančių savo utilizacijos lėktuvų rusai turi šimtais.
Mintis, kad rusai žada pasinaudoti tais tiltais, kai patys pradės puolimą, yra mažai tikėtina, nes besitraukiantys ukrainiečiai juos tikrai susprogdins. Rusų kariškiai tikrai yra už tai, kad tuos tiltus sugriauti, nes to reikalauja karo logika. Juk pakako ukrainiečiams sugriauti du tiltus Chersone ir rusai buvo priversti palikti užgrobtas žemes dešiniakrantėje Ukrainoje. Todėl jei tiltai iki šiol nesugriauti, tai tas sprendimas yra politinis, t.y. Putino ir jo sėbrų.
Taigi, kodėl Putinas neleidžia griauti tiltų per Dnieprą? Kol kas tam turiu tik vieną paaiškinimą.
Putino komandos tikslas yra ne tik užgrobti Ukrainą, bet užgrobus ją dar ir valdyti, kas įmanoma tik tuo atveju, jei dauguma okupuotos šalies gyventojų bus lojalūs Rusijos valdžiai. Planui A žlugus paaiškėjo, kad dauguma Ukrainos žmonių nenori nei rusiškos, nei prorusiškos valdžios. Tačiau dauguma nenorinčių dar nereiškia, kad bus dauguma aktyviai besipriešinančių. Tam, kad tauta priešintųsi užkariautojui užtenka gana nedidelės dalies gyventojų pasiryžusios aktyviai kovoti - jie savo pavyzdžiu paskatina kitus prisidėti arba savo valia ir jėga priverčia. Tačiau jei ta dalis aktyviausių bus sunaikinta, tai tautos pasipriešinimas ilgam nuslops.
Todėl dar nuo 2022 metų rudens, kai tapo aišku, kad tiltai per Dnieprą lieka sveiki, nepalieka jausmas, kad Rusijos valdžios tikslas yra, kad toje Ukrainos dalyje, kurią žada okupuoti Putinas, liktų kuo mažiau ukrainiečių nuoširdžiai ir giliai nekenčiančių Rusijos. Jei tiltai būtų sugriauti, tai ukrainiečių armija būtų priversta pasiduoti arba palikti kairiakrantę Ukrainą, karas tuo ir baigtųsi. Tačiau kol tiltai sveiki, tol ukrainiečių armija ne tik, kad nepasiduoda, bet dar ir stengiasi atkovoti užgrobtas žemes. Tačiau jei toks yra Putino užmanymas, tai sveiki tiltai ir frontas yra spąstai, kuriame žudomi aktyvūs patriotai, o per tą laiką Ukrainos ekonomika nustekenama tiek, kad kuo daugiau gyventojų pabėgtų geresnio gyvenimo ieškoti Vakaruose ir ten pasiliktų suvisam.
Ilgas ir sekinantis karas prives iki visiško Ukrainos žlugimo, nes ukrainiečių mobilizaciniai resursai nėra begaliniai. Nesunku paskaičiuoti, kad kas mėnesį šauktinio amžiaus sulaukia apie 14 tūkst. vaikinų, iš kurių tik nedidelė dalis jų gali būti paimta į frontą, o tai labai mažai palyginus su fronte žūstančių ar sužeistųjų skaičiumi - buvo skelbta, kad Ukrainai kiekvieną mėnesį reikia apie 30 tūkst. naujų karių. Rusų resursai kelis kartus didesni. Vakarų pagalba Ukrainai tokia, kad nuo pačios karo pradžios atrodo, kad Vakarams nereikia Ukrainos pergalės, reikia tik Rusijos nusilpninimo. Rusijai sankcijos imitacinės, ribojimas rusiškos naftos kainai neveikia, dujos per Ukrainą iki šiol tebetiekiamos ir rusai iš jų uždirba karui. O ukrainiečiams duodama tik tiek, kad nepralaimėtų. Putinui tokia padėtis tik į naudą, nes kuo ilgiau karas užtruks, tuo daugiau patriotiškų ukrainiečių žus, tuo lengviau bus užvaldyti likusią Ukrainos dalį. Todėl ir tiltai palikti sveiki, kad ukrainiečiai vis neprarastų vilties nugalėti Rusiją, kol tai bus reikalinga Putinui. O jei rusai patys pradės plataus masto lemiamą puolimą, tai tada ir sugriaus tiltus, kad ukrainiečiams sužlugdytų tiekimą frontui.
Karo pradžioje sukeltai isterikozei* dabar jau aprimus, galima aptarti ir tai, kas anksčiau buvo tabu. Ukrainos valdžia stebina. Atrodo, kad Ukrainoje turėtų būti ir gerų valstybininkų, ir gerų karo vadų. 2022 metais ukrainiečiai sugebėjo suvaldyti karo pradžios paniką, stebuklingai atsilaikyti prie Kijevo ir pasiekti įspūdingą pergalę prie Charkovo, Iziumo ir Kupiansko Tačiau iš to ką matome šiais metais, tai sunku patikėti, kad šitai visuose lygiuose prasivogusiai ir korumpuotai valdžiai tikrai rūpi ukrainiečių tautos likimas. Šalies ūkis nemobilizuotas, karo pramonė sunaikinta arba apleista, pasitikima tik išmalda iš Vakarų. Užsienio politika įžūli ir atgrasi. Propaganda primityvi ir strateginiu požiūriu žalinga. Atsiprašau Zelenskio ir Zalužno bei visokių Syrskių gerbėjų, tačiau nerealūs karo tikslai ir tai kas vyko ir tebevyksta Bachmute bei Zaporožės fronte, o ypač Robotine bei Krynkuose, kitaip negu sąmoningu savo tautos ir kariuomenės naikinimu pavadinti sunku. Kelis mėnesius be perstojo siųsti į mėsmalę geriausius savo karius vis tuo pačiu rezultatu, tai kvepia išdavyste. Stebint šitas "karines gudrybes", net įdomu tapo kiek Ukrainos valdžios ir karinės vadovybės sudaro asmenys turintys daugiau nei vieną pilietybę? Nors gali būti kaip sakė klasikai: yra dar blogiau nei išdavystė - tai buvo klaida.
Apibendrinant: Putino tikslas yra "išdeginti" kuo daugiau patriotiškų ukrainiečių, o prie to prisideda ir Ukrainos vadžioje sėdintys provokatoriai, o jei ne provokatoriai, tai kvailiai ir kenkėjai. Taip pat Putinas tikisi, kad jei dabartinė ukrainiečių valdžia nesutiks pasiduoti net esant visiškai beviltiškai padėčiai, tai karo išvarginti ukrainiečiai sukels naują Maidaną Kijeve, nuvers Zelenskį ir į valdžią atves Putinui parankius žmones. Arba, kaip minėjau tai, jei rusai nuspręs, kad ukrainiečiai jau yra pakankamai nusilpninti, tai rusai patys sugriaus tiltus, prieš pradėdami lemiamą puolimą. Todėl belieka tikėtis stebuklo (perversmo Rusijoje, NATO tiesioginio įsikišimo, ...), kuris Ukrainą išgelbėtų, bet kuo toliau tuo mažiau vilties.
Štai toks paaiškinimas, kodėl tiltai per Dnieprą iki šiol sveiki. Gal kur klydau ar žinote kitokį paaiškinimą?
P.S. Aišku, galima mane apkaltinti platinimu rusiškos propagandos, kuri siekia sužlugdyti ukrainiečių valią priešintis. Tačiau yra priešingai, nes kaip tik iš rusų pusės nei sykio negirdėjau tokio motyvo, kad jų tikslas sunaikinti kuo daugiau ukrainiečių.
P.P.S. Rašydamas "Putinas", omenyje turiu visą komandą, kuri pastatė V. Putiną į valdžią ir iki šiol yra pasislėpusi už už jo. Tas pats ir apie V. Zelenskį.
* Isterikozė - arba kitaip masinė isteriška psichozė, tai liguista visuomenės (sociumo) būsena, pasižyminti sutrikusiu tikrovės supratimu, kuri visuomenei primetama sąlyginai taikiais ir teisėtais propagandiniais metodais per žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Isterikozės vienas svarbiausių tikslų yra skubus ir radikalus visuomeninės nuomonės arba vyraujančios ideologijos pakeitimas valdančios grupuotės norima linkme ir tam procesui oponuojančios nuomonės sunaikinimas dar jos užuomazgose, tačiau nesinaudojant jėgos struktūromis ir taip išlaikant vykstančių procesų taikumo, teisėtumo ir legitimumo iliuziją. Dažniausiai isterikozės užsakovas yra valstybės vyriausybės, nes isterikozės uždavinių pasiekimui reikia ne tik propagandinių žiniasklaidos ir socialinių tinklų resursų, bet taip pat ir didelių administracinių pajėgumų. Isterikozės vienas svarbiausių požymių yra kliedesingos tikrovės primetimas visuomenei isteriškais propagandiniais metodais tiesiogiai veikiant į minios instinktus ir žmonių jausmus bei baimes. Isterikozės vienas svarbiausių metodų yra priešo arba kito valdžios pasirinkto objekto demonizavimas. Valdančios grupuotės dažnai sukelia isterikozes, siekdamos pridengti savo tikruosius tikslus arba nuslėptu savo kaltę dėl susidariusios padėties. Isterikozė plačiai naudojama informaciniame ir psichologiniame (kognityviniame, mentaliniame) karuose.
2023-10-11
Kiti skaitiniai:
*) Maidano dešimtmetis - pasėjęs vėją, viesulą pjausi: https://algis-dziugys.blogspot.com/2023/11/maidano-desimtmetis-pasejes-veja-pjausi.html
*) Įdomioji diletantologija ir valdančiųjų kaitos ciklai: https://algis-dziugys.blogspot.com/2023/09/idomioji-diletantologija.html
*) Pagrindinis manifestas: Idėja Lietuvai: Kaip padidinti gimstamumą Lietuvoje ir sumažinti emigraciją (2). https://algis-dziugys.blogspot.com/2017/03/idejos-lietuvai-kaip-padidinti.html
*) Naujosios tvarkos geopolitika (pjesė): https://algis-dziugys.blogspot.com/2018/07/naujosios-tvarkos-geopolitika.html
No comments:
Post a Comment