Saturday, 20 June 2015

Apie Nemuną ir jo vardo kilmę


Iš Wikipedijos (https://lt.wikipedia.org/wiki/Nemunas) sužinom, kad "tiksli Nemuno vardo kilmė nežinoma", todėl kai kam kyla įtarimų, kad Nemuno vardas yra nebaltiškas. Tą patį galim pamatyti ir Wiki aptarime apie Nemuną https://en.wikipedia.org/wiki/Talk:Neman_%28river%29.


1) Keista, kad net mūsų didieji (be pašaipos) kalbininkai ir istorikai teigia, kad žodžio "Nemunas" šaknys yra nelietuviškos, nes nėra lietuviškų žodžių "nemu...". Štai taip paprastai – tarsi niekas nežinotų lietuviško žodžio "nėmus" ("nėmas"), "užnėmęs" ir pan., kas, beje, tinka Nemunui pagal jo tekėjimo būdą. Nemunas po Kauno teka nėmiai, t.y. kaip sustingęs - beveik jokių slenksčių, verpetų ir garsų. Tam pritaria ir Kęstutis Demereckas, pasak kurio, vandenvardis Nemunas reiškia nebylią, ramią, bežadę upę (https://lt.wikipedia.org/wiki/Nemunas). Manau, kad lietuvių kalba buvo ir yra taupi, todėl joje nebuvo skirtingai skambančių, bet tą pačią reikšmę turinčių žodžių, t.y. nebylus, ramus ir bežadis reikšmė panaši, bet skirtinga nei žodžio nėmus.

Spėju, kad pradinis Nemuno vardas buvo "Nėmūnas" (kaip baisus-baisūnas), o vėliau "ė" ir "ū" nudilo į "e" ir "u". Gali būti, kad paklajoję Nemuno pakrantėm dar rastume kokį nors vietinį senolį vis dar tariantį Nėmūnas.
2) Kitas Nemuno vardo ir žodžiu "nėmus" bendros kilmės aiškinimas gali būti susijęs su mirties ritualu: žmogus keliauja anapilin jau apnėmęs, o Nemunas turėjo ritualinę prasmę pagonių tikėjime. Iš http://sauksmas.lt/pdf/Pragaras.pdf:

"... Kalbininkai sako, kad Prieglius senovėje vadinosi ne Prieglius, o Pragaras. Pragaras - mirusiųjų buveinė. Tik nepainiokite mūsų pragaro su krikščioniškuoju. Vokiečiai negalėdami ištarti lietuviško vardo, jį perdarė į Pregel, t.y. "r" pakeitė į "l". Taip atmetus galūnę lengviau ištarti. O turint omeny, kad senais laikais Nemunas senuoju slėniu tekėjo per Įsrą ir toliau Pragaro (Priegliaus) vaga į jūrą, tai išeina, kad žemupys kur Nemunas baigdavo savo kelią kaip tik ir buvo ta vieta, kur baigdavo savo kelią į mirusiųjų karalystę ir mirusiųjų sielos. Todėl neatsitiktinai upė toje vietoje vadinosi Pragaras. O kai Nemunas pralaužė Vilkyškių kalvagūbrį ir išrausė naująją vagą į Kuršmares, tai naujoji vaga savaime suprantama gavo rausėjos vardą, t.y. pavadinta Rusne. O ten kur Nemunas seniau tekėjo liko tik nedidelė protaka tarp Nemuno ir Pragaro (Priegliaus) intako Įsros. ..." 

Taigi Nemunas susijęs su ritualine žmogaus kelione anapilin, į kur žmogus keliauja jau  apnėmęs ir jau anapus laiko. Gali būti, kad būtent dėl savo ritualinės reikšmės Nemunas senovėje graikų buvo tapatinamas su Chronos (graikiškai laikas) [https://lt.wikipedia.org/wiki/Nemunas#Etimologija_ir_vardo_pamin%C4%97jimai].

3) Rusiškai nebylus - немой. Labai akivaizdus panašumas pagal skambesį ir prasmę.

P.S. Įtariu, kad Nemunas buvo šventoji pagonių upė, kuria plaukioti svetimšalių šiaip sau neleisdavo. Gal todėl pagrindinė prekyba vyko Dauguvos ir Vyslos upėmis. Bet tai tik hipotezė.

Tai tiek pradžiai,

[AD]

2015-06-20

5 comments:

  1. Kęstutis Kasparas pateikė savo versiją:

    Šiaip Kazlauskas etimologizavo pagal rekonstruojamą baltišką žodį nemas (šilas), plg. nemuogė - šilauogė dzūkiškai. Kita vertus gr. Chronos irgi negalėjo būti išlaužtas iš piršto ir galėjo būti vertinys pagal prasmę. Pavyzdžiui pas Pitėją Kuršių marios ( ar Aistmarės) pavadintis Metonomon - Metuonis, vieta kur išmeta gintarą; gali būti aiškinamas Meto - nomon - "didelis nemunas", plg. poetinį išsireiškinimą "kraujo nemunai tekėjo".

    Indijoje Nemuno vardą neiškraipytą aš matau Jamnos upėje (dabar Džamna ar kaip kitaip).

    ReplyDelete
    Replies
    1. "Indijoje Nemuno vardą neiškraipytą aš matau Jamnos upėje ..."

      Kaip tai neiškraipytas? "Nemunas" skamba labai jau skirtingai nuo "Jamna".

      Delete
  2. Patikslinu. Turėjau galvoje prokalbės rekonstrukcijas. Nemunas - (N)jam(u)na.

    ReplyDelete
  3. Palyginimui dar keletas atsitiktinumų (kurių skaičius jau iš tikro seniai peržengė atsitiktinumo ribas). Prūsa Bitinijoje, Bitinija, kurios karalių Nikomedų vardo antras sandas reiškia medus, Ponto Palemonai, kietoji Palemono legenda ir Palemono kalnas prie Kauno, Palemono ir Nemuno tapatinimas kai kuriose krašto legendose, meilės ir jūreivystės deivės Mildos aukuras Nemuno ir Neries santakoje (Aleksoto pusėje), Kaunas ir Biblidė pas Horacijų.,,
    Įdomu,kad Galio/Halio upė Mažojoje Azijoje (dab. turkišku pavadinimu), įtekanti į Juodąją jūrą netoli Sinopo (gr. Sinopė), hetitų kalbos tyrinėtojų tiesiog tapatinama su baltišku vardu: het. Hulana - Vilija, reikšme vilnis, vilnyti, Vilnios ar Vilijos upė (senai įrodyta, kad antras Neries vardas Vilija yra baltiškas, o ne slaviškas). Taip pat Sinopės vardas kildinamas pagal graikišką legendą nuo amazonės Sinopės, kuri persekiojama nusižudė nuo uolos nušokdama į jūrą; gi mokslininkai nustatė, kad vietovardis yra vandenvardinės kilmės, baltiškai būtų Sen-upė, miestas prie išdžiuvusios upės.

    ReplyDelete
  4. Patikslinu skaityti ne pas Horacijų, o Ovidijaus>metamorfozės

    ReplyDelete