2020-10-18 buvo paskelbti galimi Covid-19 scenarijai Lietuvai
(1 paveikslas žemiau). Vėliau atliktos tuomet pateiktų scenarijų analizės išvada buvo tokia -
tam, kad ligoninėse nepritrūktų vietų Covid-19 ligoniams, karantiną reikėtų įvesti iki 2020-11-07 dienos.
Tuometinis optimistinis scenarijus buvo pateiktas visuomenei, kaip pavyzdys, kaip galėtų būti, jei gyventojai būtų atitinkamai saugojęsi. Tačiau neilgai trukus paaiškėjo, kad pildosi
būtent pesimistinis scenarijus, o gal net blogiau, ir vyriausybė dviem etapais įvedė karantiną (švelnesnis 2020-10-28 ir
rūstesnis 2020-11-07). Ar tai užtikrins tai, kad galų gale užsikrėtimų paros prieaugis pradės mažėti, dar neaišku, bet galime vėl pabandyti suskaičiuoti naujus epidemijos eigos scenarijus ir pagal juos įvertinti, kiek ligoninėse lovų gali prireikti kovidiniams pacientams.
1 paveikslas. Anksčiau skelbti Covid-19 eigos scenarijai Lietuvoje pagal 2020-10-16 duomenis. B kreivė yra optimistinis scenarijus, C - pesimistinis.
Kaip minėjome ankstesniame pranešime, iki šiol nėra tokio epidemiologinio modelio, kuris gebėtų pakankamai patikimai nuspėti Covid-19 eigą toliau nei tris dienas į priekį. Todėl pateikiame ne epidemijos Lietuvoje eigos prognozę, bet "kas būtų, jei
būtų", t.y. kelis spėjamus scenarijus, kurie priklausytų nuo įvairių aplinkybių. Ir tai suprantama, nes epidemijos eiga priklauso ne tik nuo SARS-Cov-2 viruso savybių ar oro sąlygų, bet ir nuo vyriausybių sprendimų bei žmonių elgesio. O tai reiškia, kad Covid-19 epidemijos modeliavimas prilygsta finansinių biržų modeliavimui, todėl prognozių rezultatai irgi panašūs – nesu girdėjęs, kad kuris nors finansinių biržų modeliuotojas būtų tapęs milijardieriumi. O, norintys tiksliai žinoti ateitį, gali bandyti būrimo salonuose.
Vis dėlto, vedami
smalsumo sužinoti, kas mūsų laukia, ir vėl bandome pažiūrėti į ateitį pro dabarties plyšelį. Žemiau
pateikiame du naujus galimus scenarijus (ne prognozes!), išskaičiuotus pagal
dabartinę padėtį, ir tuo pačiu numatyti, kiek lovų ligoninėse gali prireikti Covid-19
ligoniams, t.y. hospitalizuojamų Covid-19 pacientų skaičių. Scenarijų išskaičiavimo metodika pateikta https://algis-dziugys.blogspot.com/2020/10/covid-19-scenarijai-lietuvai.html.
Taigi, užsikrėtimų paros prieaugio scenarijai pateikti 2 paveiksle. Kaip matyti, dabartinis optimistinis A scenarijus (2 pav.) yra tik truputi švelnesnis nei anksčiau skelbtas pesimistinis C scenarijus (1 pav.). Dabartinis optimistinio A scenarijaus pagrindinė prielaida, kad žmonės uoliai laikysis 2020-10-28 karantino reikalavimų nuo pat pradžios ir karantino efektyvumas bus -2% užsikrėtimų paros prieaugio mažėjimas, kaip buvo gegužės - birželio mėnesiais per pirmosios bangos karantiną.
Dabartinio pesimistinio B scenarijaus (2 pav.) pagrindinė prielaida yra, kad gyventojų atsakas į 2020-10-28 švelnų karantiną buvo pavėluotas (tai ir galime matyti mobilumo duomenyse 6 pav.), o karantino sąlygų rimčiau pradėta laikytis tik po griežtesnio karantino, įvesto 2020-11-07, ir negana to, dėl gąsdinančiai išaugusio užsikrėtimų skaičiaus gyventojai bent iki metų pabaigos karantino sąlygų laikysis uoliau (-4%) nei optimistinio A scenarijaus atveju.
Pastaba: Jei užsikrėtimų paros prieaugio kreivės piko trukmė yra
trumpesnė nei glotninimo intervalas, tai gali būti taip, kad, dėl 15 dienų
paros prieaugio glotninimo, piko metu glotninta kreivė eina žemiau kasdien
registruojamo paros užsikrėtimų prieaugio (žiūr. į Airijos atvejį 4 paveiksle). Dėl šios priežasties, mes iki šiol negalime
pasakyti, kuris iš šių dviejų scenarijų A ar B šiuo metu pildosi.
Stebint kasdienius užsikrėtimus, galimybės A scenarijui atrodo kol kas vis
dar panašios, kaip ir B scenarijui. Jei lapkričio 13 - 16 dienomis kasdienių užsikrėtimų skaičius pradės mažėti, tai tik tada galime tikėtis optimistinio scenarijaus išsipildymo.
Kodėl toks didelis skirtumas tarp scenarijų ir ar negalima išskaičiuoti tiksliau? Deja, negalima. Be minėto žmonių elgesio nenuspėjamumo, yra dar ir pateiktų epidemiologinių duomenų nepatikimumas. Kai užsikrėtimų skaičius per parą šokinėja nuo 1000 iki 2000 ir atgal (juoda linija 2 paveiksle), tai scenarijų neapibrėžtumas irgi atitinkamas. Dėl Lietuvos Covid-19 epidemiologinių duomenų ir jų patikimumo siūlau sekti Vaidotą Zemlį-Balevičių facebook‘e (https://www.facebook.com/vzemlys) arba jo blog'e (https://vzemlys.gitlab.io/data-blog/, https://mpiktas.github.io/covid19lt/). Vaidotas labai puikiai naršo tuos duomenis ir vis suranda keistų neatitikimų.
Žiūrim toliau. Remiantis Lietuvos gyventojų mobilumo per visą epidemijos
laikotarpį duomenimis, pateiktais ir aptartais Martyno Bieliūno (6 pav.), matome, kad
gyventojų mobilumas iki 2020-11-06 dienos vis dar nepasiekė tokio lygio, kuris buvo per
epidemijos pirmos bangos karantiną iki birželio mėnesio, t.y. mes sąveikaujam tarpusavyje
daugiau nei pavasarį. O tai leidžia spėti, kad pesimistinis A scenarijus yra labiau tikėtinas nei B optimistinis scenarijus.
Tačiau priklausomai nuo mūsų elgesio, visgi jei karantino efektyvumas nebus pakankamas net pesimistiniam scenarijui, tai gali atsitikti ir kaip Čekijoje (5 pav.), kur ypač didelis kasdienių užsikrėtimų skaičius buvo pasiektas dėl pavėluoto karantino ir čekų pasipriešinimo jam. Taip pat, dėl čekų nenoro karantinuotis, karantino priemonės savo efektyvumą pilnai pasiekė tik po 23 dienų nuo karantino įvedimo (palyginimui, Airijoje po 19 dienų). Kai Čekijos valdžia paskelbė, kad karantino laikotarpiui aludės uždaromos, tai net kilo riaušės. Ir nuostabu, kad vyriausybė atsilaikė, nors dar Šveikas buvo passkelbęs, kad pasmerkta žlugti ta čekų vyriausybė, kuri trukdys čekams gerti alų arba brangins alų.
Papildymas 2020-11-14: naujausi mobilumo duomenys rodo, kad lietuvių judrumas pradėjo mažėti, todėl galima tikėtis, kad tikroji epidemijos eiga bus tarp A ir B scenarijų, gal net arčiau optimistinio.
Taigi, grįžtam prie Lietuvos. Pagal abu Lietuvos scenarijus
gaunam, kad per Kalėdas bus ir apie
500-700 užsikrėtimų per dieną, ir karantinas. Net jei susiimtume taip, kaip airiai, kurie pasiekė net
-6% užsikrėtimu paros prieaugio mažėjimą (4 pav.), tai ir tokiu atveju vis tiek
per Kalėdas turėtume nuo 50 iki 200 naujai užsikrėtusių per dieną. Išvada: norint laisvų Kalėdų
– reikėjo įvesti karantiną dar gerokai prieš Vėlines. Beje, mūsų dabartiniam karantinui taikytos priemonės yra labai panašios į airių, tačiau žmonių atsakas kol kas kitoks, ir todėl airiai jau svarsto apie Kalėdas be karantino, o mes tik svajojame. Vienintelė viltis turėti Kalėdas be karantino, tai dar stipriau apriboti socialinius kontaktus. Tai nereiškia, kad būtinai visiems visiems užsidaryti namuose, kaip kad pavasarį. Manau, kad pakaktų tiesiog atsakingiau elgtis ypač tiems, kurie žino ar itaria, kad esą užsikrėtę ir tiems, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais.
Pagrindinis šių scenarijų tikslas - numatyti kiek ligoninėse vienu metu gali būti paguldyta Covid-19 ligonių. Ta proga, pastaba tiems mažamečiams, kurie drasko gerkles, kad Lietuvos ligoninėse lovų yra net keliolika tūkstančių, o juos, matai, gąsdina tik keliais šimtais Covid-19 ligoniais. Taigi, jei patys išmąstyti nesugeba, tai tiems mažamečiams reikėtų priminti, kad be kovidinių ligonių yra kitų ligų ligoniai, kuriuos irgi būtina guldyti į ligonines, ir kuo daugiau bus paskirta lovų kovidiniams ligoniams, tuo mažiau lovų liks kitiems ligoniams. Priedo, kovidui išskirti reikia ne tik lovas, bet atskirus korpusus su atskira ventiliacija.
Todėl šiuo klausimu, šitiems mažamečiams siūlau susikauti su kitais tokiais pačiais mažamečiams, kurie savo ruožtu piktinasi, kad dėl "kovid-isterijos" atšaukiamos planinės operacijos, negydomi vėžininkai, pakelėse paliekami avarijose partrenkti ir t.t., ir pan. Tuo pačiu, šių mažamečių partijoms reikėtų priminti, kad planinės operacijos atšaukiamos ne dėl to, kad tas lovas perstumtų į kovid-palatas, bet dėl to, kad iškilus užkrato pavojui, ligonis po operacijos toje ligoninėje nepasigautų dar ir koronės, nes tada šansai jam mirti bus didesni, nei prieš operaciją.
Taigi, hospitalizuojamų (į ligonines guldomų) Covid-19 ligonių skaičius (3 pav.) yra išskaičiuojamas pagal empirinę sąlygą, kad vidutiniškai 8 % nuo visų užregistruotų Covid-19 užsikrėtusių yra 10-čiai dienų guldomi į ligoninę. Taip galima pabandyti išskaičiuoti iš esamų užsikrėtimų skaičiaus, taip galima padaryti ir modeliuojamiems scenarijams. Džiugina, kad 8 % ir 10 dienų sąlyga yra pakankamai tiksli nuo rugsėjo pabaigos (juodi kryžiukai ir juodi skrituliukai 3 pav.) (nežinau kiek patikimi tie nustatyti 8% ir 10 dienų, jie gali keistis, jei pradės sirgti didesnė dalis senolių, nei šiuo metu yra). Tačiau liūdina tai, kad tiek optimistinis, tiek pesimistinis scenarijai gerokai viršija 1000 Covid-19 lovų rezervą, nustatytą vyriausybės spalio mėnesio pradžiai. Tiesa pasakius, jau ir dabar tas rezervas yra gerokai viršytas, lapkričio 12 dieną ligoninėse gulėjo 1205 Covid-19 ligoniai. Kiek žinau, šiuo metu rezervas jau yra praplėstas.
Pastaba: kadangi hospitalizuojamų skaičius yra gaunamas sumuojant naujai užsikrėtusius už 10 dienų atgal, tai užimtų lovų skaičiaus pikas bus apie 10 dienų vėliau po kasdienių užsikrėtimų skaičiaus piko. T.y. pasiekus užsikrėtimų maksimumą, dar kokia 10 dienų turėtų augti kovidinių lovų užimtumas.
Kaip sakydavo profesorius Šugurovas, "jei ilgai žiūrėti, tai galima įžiūrėti, kad" realių hospitalizuotų pacientų skaičius (juodi kryžiukai 3 paveiksle) šiomis dienomis yra linkęs pasukti link pesimistinio B scenarijaus. Realus hospitalizuotų skaičius yra integralinis parametras ir todėl jis nesvyruoja taip plačiai, kaip užsikrėtimų paros prieaugis (juoda linija 2 paveiksle). O tai leidžia spėti, kad guldomų ligonių % didėja, t.y. guldoma ne 8%, o 10-12% nuo užsikrėtusių. Kol kas neaišku kokia to priežastis.
Ką gi, žiūrėsim, kas ir kaip bus. Ruoškimės blogiausiam (iki 1900 paguldytų kovidinių ligonių vienų metu), bet tikėkimės geriausio, kad po poros savaičių neprireiks vėl ruošti liūdnesnių scenarijų :-(
Pateikiu mobilumo apibendrintus duomenis iki lapkričio 6 d. imtinai (pastaba: kad grafikas būtų paprastesnis, neįtraukti savaitgaliai – jie iškraipo ir netiksliai parodo bendras tendencijas).
BLOGAI:
- Po Vėlinių, deja, darbo / namų mobilumo rodikliai atsistatė į prieš tai buvusį lygį, laiko namuose žymiai nepadaugėjo.
- Pavasarinio karantino lygis nėra pasiektas net trumpam laikui, todėl pagal šiandieninius naujų infekcijų skaičius panašu, kad jie didės, ir kol kas dabartinės priemonės infekcijos, matyt, nelabai gesins, tik palaikys, kad ji neviršytų 2000 registruotų atvejų per dieną. Lyginant su pavasariniu lygiu – pasiekta apie pusę pavasario karantino judumo sumažėjimo dėl karantino priemonių taikymo.
- Lietuvos judumas yra didesnis nei ES lygis (namie praleidžiama mažiau laiko).
GERAI:
- Dėl karantino ne maisto parduotuvių lankymas ir pramogos po Vėlinių šiek tiek sumažėjo.
- Maisto parduotuvių lankymas truputį sumažėjęs .
- Lietuviai darbe praleidžia mažiau
laiko nei ES aritmetinis vidurkis.
6 paveikslas. Lietuvos gyventojų mobilumas Covid-19 epidemijos metu. Pateikta Martyno Bieliūno.
PS. 2020-11-14 dieną Martynas atnaujino mobilumo duomenis https://www.facebook.com/martynas.bieliunas.1/posts/3795087823848366 , pagal kuriuos matyti, kad lietuvių socialinis kontaktavimas mažėja. Jei tai ne laikinas mobilumo sumažėjimas, tai tada geros žinios ir viltis, kad bent pesimistinis scenarijus išsipildys ;-)
Algis Džiugys, 2020-11-13
No comments:
Post a Comment