Sunday 13 December 2020

Koronės kronikos, 2020-12-13: Scenarijus Lietuvai ir "ką daryti?"

Nepaisant kas dieną vis labiau gąsdinančių Covid-19 užsikrėtimų skaičiaus ir perpildytų ligonių, vis dar esu beviltiškas optimistas ir naiviai tikiuosi, kad Covid-19 epidemijos piką Lietuvoje jau pasiekėme. Pateikiame galimą scenarijų Lietuvai ir svarstome ką daryti toliau.

Scenarijus:

Kaip buvo rašyta anksčiau (https://algis-dziugys.blogspot.com/2020/12/korones-kronikos-kiek-uzsikretusiu.html), kovidinių dieninių užsikrėtimų atvejų skaičius šiuo metu yra nepatikimas ir juo remiantis negalime patikimai prognozuoti epidemijos eigą. Tačiau, jei manome, kad ligoninėse paguldytų kovidinių ligonių skaičius yra pakankamai patikimas, tai galime juo ir remtis. Pagrindinė hipotezė yra tokia – guldomų į ligonines kovidinių ligonių ir kovidinių ligonių, kuriems reikia deguonies ar plaučių ventiliacijos, skaičius turėtų priklausyti nuo bendro užsikrėtusių skaičiaus. Todėl kovidinių ligonių (hospitalizuotų) skaičiaus dinamika turi atspindėti užsikrėtimų dinamiką su tam tikru pavėlavimu. Tą patį galime teigti ir apie ligonius, kuriems reikia deguonies aparatų (O2).

Pabandykime įvertinti, koks yra hospitalizuotų ir ir O2 prieaugis (1 pav.). Jei jis yra didesnis nei 1, tai ligonių daugėja, o jei mažesnis nei 1, tai ligonių mažėja. Žalia linija parodytas hospitalizuotų prieaugis (glotnintas 15 dienų slenkančiu vidurkiu), o mėlyna linija – deguonies aparatų (O2) poreikio prieaugis. Tai toks SARS-Cov-2 viruso reprodukcinio skaičiaus analogas, išskaičiuotas pagal hospitalizuotus ligonius.

Matome, kad nuo spalio pabaigos, kai buvo įvestas švelnus karantinas, tiek hospitalizuotų, tiek O2 prieaugis nenumaldomai artėja prie vieneto, o tai reiškia, kad ir dieninių užsikrėtimų skaičiaus prieaugis irgi artėja prie vieneto. Vadinasi, kovidinių ligonių vis dar daugėja, bet didėjimas lėtėja. O tai, kad hospitalizuojamų dinamika laike atsilieka nuo dieninių užsikrėtimų dinamikos, tai visai tikėtina, kad mes jau pirmąjį šios epidemijos bangos piką arba jau praėjom, arba kaip tik dabar praeidinėjame.

Kol kas tai tik hipotezė ir tik ateitis parodys, ar ji teisinga. Neramina tai, kad prieš gruodžio pradžią tiek hospitalizuojamų, tiek O2 kreivių kritimas sulėtėjo, kas rodo, kad lapkričio viduryje prasiveržė nauji užkrato židiniai. Židinio užslopinimas nuo jo pradžios trunka nuo 35 iki 42 dienų. Todėl jei tie nauji židiniai labai stiprūs arba jų daug, tai epidemijos piko praėjimas gali užtrukti dar savaitę ar dvi.

 

1 pav. Hospitalizuotų kovidinių ligonių (žalia linija) ir deguonies aparatų poreikio (mėlyna linija) prieaugio kitimas

Kita vertus, jau dabar aišku, kad nauja valdžia karantiną griežtins, todėl mums nieko kito neliks, kaip tą piką anksčiau ar vėliau praeiti. Karantino priemonių poveikis pilnai pasireiškia po dviejų - trijų savaičių. Vienas iš galimų dieninių užsikrėtimų scenarijų Lietuvai parodytas 2 pav. Pateikiu tik optimistinį scenarijų, nes pesimistiniai jau depresiją varo, o Kalėdoms nors kokios vilties norisi :-) Scenarijus sudarytas prieš dvi savaites, bet palieku jį dar galioti su prielaida, kad gyventojai pakankamai sąžiningai laikosi dabartinio karantino reikalavimų. Tokiu atveju galėtume tikėtis, kad kitų metų pradžioje bus apie 1500 naujai užsikrėtusių per dieną.


 2 pav. Galimas dieninių užsikrėtimų scenarijus Lietuvai, mėlyna linija parodytas dieniniai užsikrėtimai, žalia linija - dieniniai užsikrėtimai, paglotninti 15 dienų slenkančiu centruotu vidurkiu, raudona linija - galimas scenarijus. Statmena juoda linija žymi karantino pradžią 2020-11-07, nors modelyje buvo pritaikyta prielaida, kad karantinas realiai pradėjo veikti nuo 2020-11-09 (pirmadienio). Scenarijuje naujosios vyriausybės būsimos karantino priemonės dar nenumatytos. Duomenys 2020-12-13.

Kaip minėjome, tai dieninių užsikrėtimų skaičiai šiuo metu yra labai nepatikimi, nes tikras užsikrėtusių mastas gali būti iki 30% didesnis. Todėl papildomai pateikiame, mūsų supratimu patikimesnį scenarijų hospitalizuojamų kovidininkų skaičiui, t.y. į ligonines paguldytų Covid-19 ligonių skaičiui (3 pav.). Jei šitas scenarijus pildysis, tai kitų metų pradžiai galime tikėtis nuo 1500 iki 2000 kovidinių ligonių Lietuvos ligoninėse

3 pav. Galimas į ligonines paguldytų Covid-19 ligonių (hospitalizuojamų) skaičiaus scenarijus Lietuvai. '+' - paguldytų ligonių skaičius pagal oficialius duomenis, raudona linija - galimas hospitalizuojamų scenarijus. Prielaida, kad 8-9% nuo užsikrėtusių yra guldoma 10 dienų. Duomenys 2020-12-13. 

Pateiktuose scenarijuose, naujosios vyriausybės būsimos karantino priemonės dar nenumatytos. Kai jos bus paskelbtos ir kai bus aišku, kaip laikomasi karantino, tai tada scenarijų peržiūrėsim. Matysim, kas ir kaip bus toliau.

 

Ką daryti?

Tačiau net ir sėkmės atveju, jau dabar, pasižiūrėjus į kitų šalių patirtį, aišku, kad užslopinus šią Covid-19 epidemijos bangą ir atlaisvinus karantiną, po mėnesio vėl turėsime kitą bangą. Taip dabar yra Izraelyje, kurie pirmieji paskelbė karantiną antrai bangai dar rugsėjį ir per spalį ją užslopinę, šiuo metu pradeda kovą su trečia banga (4 pav.). Čekijoje antra banga irgi buvo ką tik užslopinta, tačiau, nespėjus gyventojams atsipūsti ir alaus išgerti, jau pasirodė pirmieji trečios bangos požymiai (5 pav.). Slovakai irgi neturi priežasčių džiaugtis pergale prieš antrąją bangą (6 pav.), nepadėjo jiems net masinis testavimas.


4 pav. Dieniniai užsikrėtimai, Izraelis
5 pav. Dieniniai užsikrėtimai, Čekija
6 pav. Dieniniai užsikrėtimai, Slovakija

Mes nesame išskirtiniai, todėl lengva nuspėti, kad užslopinus koronės bangą Lietuvoje, jau sausio gale - vasario pradžioje vėl galime tikėtis naujos bangos. Ir vėl šalį sodinsime į totalų karantiną? Nesunku paskaičiuoti, kad tokiais mastais persergant korone, kolektyvinį imunitetą įgysime tik po kelių metų, ir tai tik su sąlyga, kad imunitetas nuo SARS-Cov-2 viruso išsilaiko daug ilgiau nei metus. Su ispanišku gripu žmonija kovojo dvejus metus ir išgelbėjo tik tai, kad imunitetas gripui buvo ilgesnis nei metai. 

Skiepai išgelbės? Vargiai tikisi, kad masinis skiepijimas prasidės Lietuvoje iki balandžio ar net gegužės. Pasauliniai skiepų gamybos pajėgumai riboti, o ir kitų vakcinų (tymai, ...) poreikio irgi niekas neatšaukė. Naujai pastatytos skiepų gamyklos pačios savaime veikti nepradės, jas aptarnaujantys specialistai irgi patys savaime negimsta Indijos kaimuose ir savaime neišsiugdo iš Lietuvos statybininkų bei vadybininkų. Pagal dabartinius vertinimus, iki 2021 metų skiepų nuo Covid-19 bus galima pagaminti tik 2-4 milijardus dozių (https://cepi.net/news_cepi/cepi-survey-assesses-potential-covid-19-vaccine-manufacturing-capacity/ , https://www.brydenwood.co.uk/projects/modelling-of-manufacturing-covid19-vaccines/s92100/?PageSpeed=noscript ). Jei vienam žmogui per vienerius metus reikės 4 dozių, tai tokiu atveju iki 2021 metų galo bus galima aprūpinti tik 0,5-1 milijardą žmonių. Tai žinant ir numanant, kad pirmieji bus paskiepyti JAV ir Izraelis, bei prisimenant EU "solidarumą" pavasarį, sunku patikėti, kad Lietuva bus tarp pirmų paskiepytų. Nepasitikėčiau ir oficialiais patikinimais patiekti laiku vakcinas. Tokie patikinimai labiau primena bandymus aplenkti konkurentus ir užvaldyti potencialą rinką. Kad tik netektų veltis į karą dėl skiepų (ironija).

O ką darysime iki to laiko? Karantinas visai šaliai, atlaisvinimas, ir vėl karantinas visai šaliai, ir vėl atlaisvinimas... Kiek tokių karantinų liaudis pasiryžusi atlaikyti?

Gal pasinaudoti kitų šalių patirtimi, pavyzdžiui, Japonijos: vieną kartą visiems pakentėti ir pasiekti, kad šalyje visai nebeliktų užkrėtimų. O paskui pradėti normalų gyvenimą, rūsčiai gesinant bet kurį židinį, pilnai jį izoliuojant ir užsispyrusiai atsekant visus užsikrėtusių kontaktus po visą Lietuvą. Pavyzdžiui, visai neseniai japonai visiškai uždarė Osakos konglomeratą, kai ten tebuvo tik keli šimtai užsikrėtimų. Bet užtat po to nereikia uždaryti visos šalies.

Kita vertus, šis karantinis laikotarpis yra gera proga pasiruošti kitų metų bangai. Pavyzdžiui: žmonija kovai su tokiomis infekcijomis iki šiol nieko geriau neatrado – skiepai, asmens higiena, kontaktų ribojimas, kaukės ir tinkamas patalpų vėdinimas. Dėl skiepų dar neaišku, rankas plaunam, į kaukes kvėpuojame, žmonių vengiame. O kaip ventiliacija?

Jau prieš 100 metų per ispaniško gripo pandemiją buvo įrodyta, kad tinkamas patalpų vėdinimas yra pati geriausia priemonė sustabdyti gripo plitimą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad lėktuvuose užsikrėtimo pavojus yra mažas, nes ten ventiliacija yra spaudžianti orą prie grindų ir todėl lašeliai nepasklinda tarp žmonių.

Gal vertėtų tokiose vietose, kuriose vienu metu susirenka daug žmonių ir jie ten būna arti vienas kito (maitinimo, ugdymo, sporto ir kitos panašios įstaigos), per tą laiko, kol jos neveikia, tinkamai sutvarkyti jų ventiliaciją. Jei kovido fonde dar yra likę kažkiek pinigų, galima pereiti per mokyklas ir darželius ir tinkamai sutvarkyti jų  ventiliaciją. Galima duoti verslui pinigų tam, kad jis (kirpyklos, kavinės, sporto klubai, aludės, kaimo parduotuvės ir t.t., ir pan.) persidarytų ventiliaciją taip, kad pavojus užsikrėsti koronę būtų minimalus. Šios išlaidos neprapuls veltui net po masinio skiepijimo nuo koronės, nes panašu, kad šita pandemija nėra paskutinė šiame šimtmetyje [https://www.nature.com/articles/d41586-020-03217-0 ]. 

Ir tai tik vienas pavyzdys, ką gero galima nuveikti per karantiną.

Tai tiek ir iki.


P.S. Pabandžiau įvertinti, koks turėtų būti tikrasis dieninių užsikrėtusių atvejų skaičius, kad atitiktų realų hospitalizuotų skaičių ir pagal tai perskaičiavau dieninių užsikrėtimų skaičius 2 pav.

 

Hipotezė:

 

1) hospitalizuotų pacientų skaičius yra išskaičiuojamas pagal formulę, kad į ligonines paguldoma vidutiniškai 8 % nuo dieninių užsikrėtusių ir ligoninėje jie praleidžia vidutiniškai 10 dienų.

 

2) hospitalizuojamų dalis tarp užsikrėtusių yra pastovi nuo spalio vidurio.

 

Šita hipotezė gana tiksliai galiojo nuo spalio vidurio iki lapkričio pradžios.

 

Taigi, jei hipotezė teisinga, tai nuo lapkričio 6 d. oficialiai registruojamų paros užsikrėtimų prieaugis N(t) turėtų būti perskaičiuojamas taip:

 

N'(t) = N(t) * k(t)

 

kur N' yra perskaičiuotas paros užsikrėtimų prieaugis, k(t) yra perskaičiavimo funkcija

 

k(t) = 0.010017 * t + 0.99945

 

kur t laikas, kai t = 0 atitinka 2020-11-06 dieną. Formulė galioja iki 2020-12-07.

 

Palyginus perskaičiavimo funkciją k(t) su teigiamų testų dalimi (ar procentais), matyti, kad kai teigiamų testų dalis viršija 10-13 % nuo visų testų skaičiaus, tai neužregistruotų užsikrėtimų skaičius pradeda augti proporcingai teigiamų testų daliai apytikriai pagal formulę 

 

1 + 4.5 * (teigiamų testų dalis(t) - 0.13)

 

kur 0.13 atitinka 13% slenkstį, virš kurio jau nebespėjama pratestuoti visų norinčių, o formulė yra apytikriai tapati perskaičiavimo funkcijai k(t)..
 
2020-12-13

No comments:

Post a Comment