Algis Džiugys (Dziugys): Įdomioji sociumo termodinamika

Eilinį kartą iš ministerijos gavęs biurokratinį dokumentą, kurį reikia užpildyti "iki vakar", netikėtai supratau, kad biurokratija yra savotiška sociumo entropija. Remiantis šituo palyginimu, galima užrašyti fundamentalųjį sociologinį dėsnį:

Biurokratija, kaip ir entropija termodinamikoje, pati savaime uždaroje sistemoje gali tik didėti.

1) Iš to seka fundamentalioji sociologijos išvada:

1. Biurokratiją sumažinti galima tik fazinių virsmų pagalba arba poveikiu iš išorės, t.y. tik per jėgą - revoliucijas, karus ir pan.

Todėl, jei po kokios nors revoliucijos biurokratijos nesumažėjo, tai buvo ne revoliucija, o eilinis perversmas. Jei per karą biurokratija dar labiau suvešėjo, tai tas karas buvo inicijuotas biurokratijos ir iš to karo biurokratija maitinosi. Todėl, toliau sekant mūsų palyginimu, antra išvada yra, kad:

2. Jei reformas inicijuoja biurokratija, tai per tas reformas biurokratijos tik padaugės.

2) Entropija termodinamikoje dažnai naudojama kaip sistemos tvarkos matas - kuo daugiau entropijos, tuo mažiau tvarkos sistemoje ir atvirkščiai, kuo mažiau entropijos, tuo daugiau tvarkos. Todėl trečia išvada yra, kad:

3. Kuo daugiau biurokratijos, tuo mažiau tvarkos valstybėje.

Tai paneigia paplitusį supratimą, kad biurokratija daro tvarką valstybėje. Šis klaidingas paradoksalus supratimas susidarė per suirutes, kai atrodydavo, kad biurokratija padėdavo atstatyti tvarką valstybėje. Tačiau, viena iš pagrindinių revoliucijų ir sukilimų priežasčių būdavo biurokratija be saiko išbujojusi iki tiek, kad sugebėdavo aptarnauti tik save pačią. Biurokratai niekada nemokėjo skaičiuoti valstybinių pinigų ir nenorėdavo, nes kuo daugiau betvarkės valstybėje, tuo daugiau valstybės pinigų jie gali pasisavinti. Galų gale tai sukeldavo tokį chaosą valstybės gyvenime, kad neapsikentus liaudis imdavosi jėga naikinti senąją biurokratiją, bet tuo pačiu kurti naująją. Naujajai biurokratijai atsiradus atrodydavo, kad naujoji biurokratija padėjo vėl įvesti tvarką, nors iš tikrųjų naujoje visuomenės sanklodoje tvarkos padaugėdavo tik todėl, kad per suirutę bendrai biurokratijos sumažėdavo.

Po revoliucijos nusistovėjus naujajai visuomenės sanklodai, naujoji biurokratija pradeda vėl augti, tuo pačiu vėl mažindama tvarką valstybėje. Iš to seka ketvirta fundamentalioji sociologijos išvada:

4. Biurokratija yra šliaužianti kontrrevoliucija.

3) Ar galima visuomenė be biurokratijos?

Termodinamikoje nulinė entropija galima tik tokioje sistemoje, kurioje niekas nevyksta (pvz., idealus kristalas prie absoliutaus nulio temperatūros). Taip ir visuomenė be biurokratijos galima tik tokia, kurioje visi žmonės visiškai vienodi ir nieko nevyksta. Kadangi žmonės jau gimsta skirtingi, tai biurokratijos panaikinti neįmanoma iš principo.

Kažkiek biurokratijos būtina norint suvaldyti dar iš beždžionių paveldėtus pagrindinius mūsų instinktus daugintis, maitintis ir dominuoti, kurie, jei nevaldomi, tai mikliai išsigimsta į gašlumą, godumą, pavydą, puikybę ir valdžios troškimą. Kažkas turi būti tais, kurie neleis žmonėms atvirsti į beždžiones, kažkas turi rinkti mokesčius aniems išlaikyti, kažkas turi paskirstyti surinktus mokesčius ir kažkas turi įtikinti, kad mokesčiai būtini. Todėl net pačiose primityviausiose tautelėse jau būdavo minimalus valdymas: prievarta ir įtikinimas, kad taip reikia, t.y. genties vadas su savo gvardija ir šamanas. O jei vado gvardija atrodo pakankamai įtikinamai, tai tada šamano nereikia, pvz., skandinavai vikingų laikais puikiai tvarkėsi be šamanų ar žynių.

4) Taigi, belieka tik sukurti termodinaminę sociumo teoriją, kuri padėtų suskaičiuoti kiek biurokratijos pakaktų mūsų dabartiniame išsivystymo lygyje, kad dabartinė visuomenė galėtų netrukdomai gyvuoti ir toliau vystytis. Gal ta teorija pasiūlytų būdus, kaip be kruvinos prievartos būtų galima suvaldyti biurokratijos pūtimąsi.

Pradiniai postulatai:

a) Pirmas empirinis faktas, kad kuo daugiau biurokratijos, tuo labiau suvaržytas sociumas.
b) Antras empirinis faktas, kad kuo laisvesnis sociumas, tuo daugiau gėrybių jis pagamina.

Iš to seka, kad kuo daugiau biurokratijos, tuo mažiau laisva visuomenė ir tuo mažiau gėrybių pagaminama.

Taigi, remdamiesi tais dviem postulatais ir klasikiniu entropijos apibrėžimu, galime teigti, kad:

*) Termodinaminės šilumos Q analogas sociume būtų gėrybės (pinigai, maisto talonai, ginklai, kompensacijos, nacionalizuotos įmonės, ir t.t., ir pan.), kurias biurokratija valdo ir skirsto.
*) Temperatūros T analogas būtų sociumo laisvumas (judrumas) - verslo laisvė, žmonių teisių užtikrinimas, žmonių judrumas, ir pan.
*) Kadangi biurokratija yra entropijos analogas, tai biurokratijos kiekį pažymėsime kaip entropiją S.

Tokiu atveju, jei biurokratija S gauna teisę valdyti papildomą gėrybių kiekį dQ, tai biurokratijos tuoj pat padidės per dydį dS:

dS = dQ/T,

kas reiškia, kad kuo mažiau laisvas sociumas (T) ir kuo daugiau papildomų gėrybių (dQ) duodama biurokratijai skirstyti, tuo daugiau biurokratijos (dS) priauga.

Kita vertus, ir atvirkščiai, jei biurokratija per eilines "biurokratijos mažinimo reformas" išaugs per dydį dS, tai ji sugebės pasisavinti sau papildomų gėrybių už dQ:

dQ = TdS,

Iš čia seka, kad kuo laisvesnis sociumas, tuo didesnę gėrybių dalį biurokratija gali užgrobti. Tačiau, kaip yra stebima sociume, kad kuo didesnė biurokratija, tuo labiau suvaržytas sociumas ir tuo mažiau gėrybių pagaminama. Todėl biurokratijai augant sociumo laisvė mažėja ir tuo pačiu vis mažiau pagaminama gėrybių. Tai mus atveda į penktą fundamentalią išvadą, kad:

5. Augančiai biurokratijai lieka vis mažiau ir mažiau gėrybių, kurias ji gali pasisavinti ir tai atveda į biurokratijos degradaciją, nes be saiko išbujojusi biurokratija jau nebegali nei pati savęs išmaitinti, nei sociumą aptarnauti.

Savo ruožtu, biurokratijos degradacija veda į visos valduomenės degradaciją (valduomenė yra aukštuomenė + politinis elitas + valdininkiją (biurokratiją) + jėgos struktūros + teismai + žiniasklaida bei medijas ir už jų stovinčius įtakingus verslininkus). Valduomenės degradacijos teorijos metmenys yra aprašytos rašinyje [1].

5) Norint toliau vystyti termodinaminę biurokratijos teoriją, reikia pasinaudoti kitais entropijos apibrėžimais, tokiais kaip L. Boltzmano, K. Šenono ir pan., bet apie tai kitą kartą.

P.S. Jei kas dar nesuprato, visa tai yra juokais. Nors ką gali žinoti, nes kiekviename juoke tik dalis yra juoko ;-)

O kaip premija, tiems kas perskaitė iki galo, žemiau yra paveikslai, parodantys kaip dauginasi visokiausio plauko biurokratiniai dokumentai ir draudimai. Paaiškinimai po paveikslais. Beje, ar įmanoma sužinoti panašius duomenis Lietuvai?