Pasak XIII a. kronikos, imperatorius Frydrikas II liepė kelis naujagimius atiduoti auklėms, kurios turėjusios juos tik maitinti, vystyti ir prižiūrėti, bet buvo griežtai draudžiama su jais kalbėti ar bet kokiu būdu bendrauti žodžiu. Imperatorius norėjo išsiaiškinti, kokią „dievišką“ kalbą vaikai savaime ištars (hebrajų, graikų, lotynų ar arabų). Tačiau eksperimentas žlugo nesulaukus to pirmo dieviškos kalbos žodžio. Kūdikiai negalėjo išgyventi be emocinio kontakto, gestų ir švelnių prisilietimų, ir visi jie mirė, nesulaukę to amžiaus, kai turėjo pradėti kalbėti.
Covid-19 pandemija irgi buvo toks savotiškas eksperimentas, po kurio kūdikiai ir maži vaikai, augę COVID-19 pandemijos metu, prasčiau sugeba atpažinti laimės ir išgąsčio išraiškas žmonių veiduose.
