Pasak XIII a. kronikos, imperatorius Frydrikas II liepė kelis naujagimius atiduoti auklėms, kurios turėjusios juos tik maitinti, vystyti ir prižiūrėti, bet buvo griežtai draudžiama su jais kalbėti ar bet kokiu būdu bendrauti žodžiu. Imperatorius norėjo išsiaiškinti, kokią „dievišką“ kalbą vaikai savaime ištars (hebrajų, graikų, lotynų ar arabų). Tačiau eksperimentas žlugo nesulaukus to pirmo dieviškos kalbos žodžio. Kūdikiai negalėjo išgyventi be emocinio kontakto, gestų ir švelnių prisilietimų, ir visi jie mirė, nesulaukę to amžiaus, kai turėjo pradėti kalbėti.
Covid-19 pandemija irgi buvo toks savotiškas eksperimentas, po kurio kūdikiai ir maži vaikai, augę COVID-19 pandemijos metu, prasčiau sugeba atpažinti laimės ir išgąsčio išraiškas žmonių veiduose.
Taigi, Olandijoje buvo tirta, kaip pandemija paveikė mažų vaikų gebėjimą interpretuoti veido išraiškas - esminį socialinio ir emocinio vystymosi įgūdį [1]. „Šiame amžiuje kūdikiai daug išmoksta stebėdami veidus. Jie mokosi atskirti ir aiškinti emocijas“, - paaiškino tyrimų vadovė Carlijn van den Boomen pranešime spaudai [2].
Tyrimas apėmė beveik 1000 vaikų, suskirstytų į dvi grupes. Prieš pandemiją 462 vaikai dalyvavo ilgalaikiame vaikų vystymosi tyrime. Pandemijos metu buvo tiriami dar 473 vaikai, siekiant įvertinti, kaip sumažėjęs socialinis bendravimas paveikė jų emocinio atpažinimo įgūdžius.
Paaiškėjo, kad pandemijos metu augę 10 mėnesių kūdikiai ir trejų ar ketverių metų vaikai susidūrė su sunkumais atskirti laimės ir išgąsčio emocijas kitų veiduose. Ypač sunkiai sekėsi atpažinti laimingus veidus. Taip pat tyrimo metu buvo matuojama vaikų smegenų veikla, kai jie stebėjo įvairias veido mimikos išraiškas. Vaikai, augę pandemijos socialinių apribojimų sąlygomis, nesugebėjo atskirti laimės ir išgąsčio emocijų, skirtingai nuo grupės, tirtos dar iki pandemijos.
Teigiama, kad sumažėję bendravimas su žmonėmis, o ypač kaukės, turėjo įtakos vaikų gebėjimui atpažinti emocinius signalus. Tam, kad išmoktų atpažinti emocijas, kūdikiams labai svarbu matyti kuo daugiau skirtingų žmonių ir veidų kuo įvairesnėse situacijose. Savo ruožtu, emocijų atpažinimas yra labai svarbus vaiko socialiniam vystymuisi ir mokymuisi.
Nors mokslininkai netyrė, ar vaikai vėliau atgavo savo gebėjimus atskirti emocijas, bet visgi tikisi, kad jie pasivys tai, ką prarado per pandemiją. Tačiau neaišku, ar nebus kokių nors kitų ilgalaikių pasekmių. Taigi, jei šis tyrimas bus patvirtintas kitais panašiais tyrimais ir jei vėl kada kils panaši pandemija, tai tikėkimės, kad psichologai, sociologai ir epidemiologai pasiūlys teisingus sprendimus politikams.
Taigi, jei šis tyrimas bus patvirtintas kitais panašiais tyrimais ir jei vėl kada kils panaši pandemija, tai tikėkimės, kad mes jau būsim pasimokę iš savo klaidų, padarytų per C19, o psichologai, sociologai ir epidemiologai pasiūlys teisingus sprendimus politikams.
Beje, pastebėjau vieną keistą reiškinį, liudijantį, kad Ukrainos karas irgi gal būt turėjo įtakos mūsų vaikams. Gal yra psichologų ir sociologų, norinčių tai patyrinėti? Kaip tik neseniai paskelbtas LMT šaukimas mokslininkų grupių projektams.
Šaltiniai:
[1] https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1878929325000015
[2] https://www.uu.nl/nieuws/kinderen-uit-covidperiode-zagen-geen-verschil-tussen-blij-en-bang-gezicht
Ši žinutė FB ir jos aptarimas: https://www.facebook.com/algis.dziugys.1/posts/1867017760756086
2025-04-27
Kiti skaitiniai:
*) Įdomios naujienos apie idiotizmą.
No comments:
Post a Comment