Idėja Lietuvai: Pilietiškumo mokykla - boikotų pradžiamokslis

Boikotuoti reikia tinkamai. Lietuvoje jau buvo du boikotai – ir abu buvo nesėkmingi. Pirmas boikotavo degalines, antrasis – prekybos tinklus. Nesėkmingi buvo todėl, kad vienu metu buvo boikotuojami vienu metu visi pagrindiniai prekybos tinklai (monopolistai, sudarę kartelinį suokalbį), o boikotuojamos prekės – pirmo būtinumo. Taip boikotuoti negalima, nes toks būdas yra pasmerktas nesėkmei nuo pat pradžių – kasdien reikia ir valgyti, ir važiuoti, todėl toks boikotas negali ilgai trukti. O monopolistas gali ilgai kentėti boikotą, tam jis ir yra monopolistas.

Nepavykęs boikotas yra žalingas valstybei ir tautai, nes žlugdo visuomenės sąmoningumą ir skatina nusivylimą bendrapiliečiais ir savo valstybe. Monopolistus būtina pamokyti, kai jie yra per daug išpuikę, bet ne taip. Todėl labai trumpai išdėstysiu boikotų teoriją ir pasiūlysiu geresnį boikotavimo būdą prieš monopolistus ir kartelinius susitarimus.

Pagrindinis kapitalizmo dėsnis yra tai, kad prekės ir paslaugos kainuoja tiek, kiek pirkėjas dar gali už jas sumokėti, ir nei grašio mažiau. Tačiau pagal kapitalizmo teorijas, viskas turėtų būti atvirkščiai – prekė turėtų kainuoti tiek, už kiek  kapitalistas dar gali parduoti ir nė cento daugiau. Taip skelbia konkurencijos dėsnis, bet kaip rodo patirtis, tai konkurencija būna tik ten, kur mūsų nėra. O kadangi yra monopolistai, kurie sudaro kartelinius susitarimus, tai konkurencijos nėra. Todėl jei boikoto tikslas priversti monopolistus priimti visuomenės sąlygas, tai reikia bent dirbtinai sukurti konkurenciją tarp jų, kuri priverstų monopolistus tarpusavyje konkuruoti dėl pirkėjų dėmesio ir sumažinti kainas bent jau būtiniausioms prekėms.

Norint suardyti monopolistų kartelinius suokalbius, reikia kirsti per kartelio narių vienybę. O to galima pasiekti sukuriant skirtingas sąlygas ir motyvacijas monopolistų kartelio nariams.

Tuo tikslu reikia boikotuoti ne visus monopolistus iš karto, o tik vieną iš jų ir tol, kol jis nepaklus visuomenes reikalavimams, ir tik po to paskelbti boikotą kitam.

Pavyzdžiui, turime tris monopolistus A, B ir C, kurie laiko nepateisinamai aukštas kainas būtiniausioms prekėms. Liaudis nori teisingų kainų ir todėl skelbia boikotą A prekyvietėms tol, kol A nesumažins kainų iki reikalaujamų, kurios nustatomos bendru sutarimu. Ir tuo pačiu metu ramiausiai eina į B ir C parduotuves ir perka ten, kad ir kaip brangu būtų. A bus priverstas nusileisti arba sužlugti.

Kai tik monopolistas A sumažins tikrąsias kainas (ne paskelbs trumpalaikes akcijas, bet tikrai sumažins kainas), tada liaudis nutraukia A boikotą ir pradeda boikotuoti B ir C, kol jie irgi nesumažins kainų. Jei tuo metu A pradeda kelti kainas, reikia nutraukti B ir C boikotą ir vėl pradėti boikotuoti tik A. Kai visų monopolistų kainos taps priimtinos ir pirkėjams, ir prekybininkams, tada galima nutraukti boikotą.

Tai tiek trumpai drūtai apie boikotus.

Kiti skaitiniai:

Kaip padidinti gimstamumą ir sumažinti emigraciją

Landsbergis prezidentas? 

Emigracija ir politikai