Sunday, 27 August 2017

Landsbergis prezidentas

Kasmet tas pats per tą patį - vėl siekiama valstybės vadovo statusą ir susijusias garantijas suteikti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Atrodo, kad turėtų pakakti 2002 metais paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo, kad 1990 – 1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Tačiau iš aukščiausio lygio politikų kasmet girdime tą patį "suteikime Landsbergiui prezidento titulą", pvz. "I.Degutienė: reikia įteisinti faktą – V.Landsbergis buvo valstybės vadovas". 

 

Liūdna, kad mūsų tokio lygio politikai yra tokie beraščiai teisėje ir politikoje. Kam jau kam, o jiems derėtų žinoti, kad beveik visais laikais ir beveik visose valstybėse (su labai retomis išimtimis, bet demokratinėse be jokių išimčių) valstybės vadovu yra vykdomosios valdžios galva (vyriausybės ministras pirmininkas, prezidentas, karalius, diktatorius, tironas, valdančios partijos generalinis sekretorius, genties vadukas ir t.t., ir pan.). Kartais valstybės vadovas būna ne premjeras, bet kokia nors simbolinių galių vykdomosios valdžios ceremoninė pareigybė, pvz., prezidentas Vokietijoje arba karalius Jungtinėje Karalystėje. 

O štai parlamentas (Seimas, Dūma, Aukščiausia Taryba ar pan.) tėra įstatymų leidžiamoji valdžia ir todėl jos vadovas nėra valstybės vadovas. Taip, parlamento vadovas yra vienas iš aukščiausio rango valstybės pareigūnų, bet nėra ir negali būti valstybės vadovu pagal valdžios pasidalijimo apibrėžimą parlamentinėse valstybėse. 

Kai vykdomoji valdžia yra užgrobus ir įstatymų leidžiamąją galią, tai tokiu atveju galime teigti, kad įstatymų leidžiamosios valdžios galva yra tos valstybės vadovas. Bet taip būna diktatūros metu. Na, dar pasitaiko pirmykštėse gentyse. 

Todėl 1990-1992 metais, kai Lietuva dar nebuvo prezidentinė, tai valstybės vadovais buvo tuometiniai premjerai. Todėl jei kažkam tebeniežti suteikti to laikotarpio politikui prezidentinį statusą, tai tą reikėtų padaryti to meto premjerams: Vagoriui, Abišalai, Šimėnui ir Prunskienei ;-) (ironija, jei kas nesuprato) 

O sunkiai galvojantiems politikieriams ir politologams pakartokime dar kartą suprastinę iki pirmaklasio lygio: Parlamentinės valstybės vadovas yra vyriausybės ministras pirmininkas, o ne parlamento vadovas. Parlamento vadovas yra viso labo spykeris (t.y. vyriausias kalbėtojas) ir už valstybės ribų jo niekas nežino ir žinoti nenori. Pasitikrinkite: iš atminties išvardykite kiek kitų valstybės vadovų žinote ir kurie iš jų yra parlamentų vadovai, o ne prezidentai, ministrai pirmininkai, diktatoriai ar karaliai? Kiek viso žinote parlamentų vadovų? 

O pabaigai visai kvaila mintis. Kaip minėjau, diktatūroje įstatymų leidžiamosios valdžios galva gali būti valstybės vadovu. Todėl juodžiausių sąmokslo teorijų mėgėjams gali kilti įtarimas, kad "stumiant" prezidentinį statusą Landsbergiui yra siekiama, kad tas laikotarpis būtų pripažintas, kaip Landsbergio diktatūra, o tuometinė Lietuvos Respublika - neteisine ir nedemokratine valstybe? O jei pasirodytų, kad Landsbergis tuo metu buvo valdomas iš Maskvos, tai ar neatsirastų priešiškoms jėgoms pagrindas tvirtinti, kad Lietuvos Respublika yra neteisėta valstybė su visomis iš to plaukiančiomis išvadomis? Ar kas galėtų paneigti, kad tai neįmanoma? :-)  (toks kvailai kikenantis juokelis, jei kas nesuprato)

 

2017

Tolimesni skaitiniai:



No comments:

Post a Comment