Sunday 27 August 2017

Landsbergis prezidentas

Kasmet tas pats per tą patį - vėl siekiama valstybės vadovo statusą ir susijusias garantijas suteikti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Atrodo, kad turėtų pakakti 2002 metais paskelbto Konstitucinio Teismo nutarimo, kad 1990 – 1992 metais dirbusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusas nėra tapatus 1992 metais Konstitucijoje įtvirtinto prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui. Tačiau iš aukščiausio lygio politikų kasmet girdime tą patį "suteikime Landsbergiui prezidento titulą", pvz. "I.Degutienė: reikia įteisinti faktą – V.Landsbergis buvo valstybės vadovas". 

 

Liūdna, kad mūsų tokio lygio politikai yra tokie beraščiai teisėje ir politikoje. Kam jau kam, o jiems derėtų žinoti, kad beveik visais laikais ir beveik visose valstybėse (su labai retomis išimtimis, bet demokratinėse be jokių išimčių) valstybės vadovu yra vykdomosios valdžios galva (vyriausybės ministras pirmininkas, prezidentas, karalius, diktatorius, tironas, valdančios partijos generalinis sekretorius, genties vadukas ir t.t., ir pan.). Kartais valstybės vadovas būna ne premjeras, bet kokia nors simbolinių galių vykdomosios valdžios ceremoninė pareigybė, pvz., prezidentas Vokietijoje arba karalius Jungtinėje Karalystėje. 

O štai parlamentas (Seimas, Dūma, Aukščiausia Taryba ar pan.) tėra įstatymų leidžiamoji valdžia ir todėl jos vadovas nėra valstybės vadovas. Taip, parlamento vadovas yra vienas iš aukščiausio rango valstybės pareigūnų, bet nėra ir negali būti valstybės vadovu pagal valdžios pasidalijimo apibrėžimą parlamentinėse valstybėse. 

Kai vykdomoji valdžia yra užgrobus ir įstatymų leidžiamąją galią, tai tokiu atveju galime teigti, kad įstatymų leidžiamosios valdžios galva yra tos valstybės vadovas. Bet taip būna diktatūros metu. Na, dar pasitaiko pirmykštėse gentyse. 

Todėl 1990-1992 metais, kai Lietuva dar nebuvo prezidentinė, tai valstybės vadovais buvo tuometiniai premjerai. Todėl jei kažkam tebeniežti suteikti to laikotarpio politikui prezidentinį statusą, tai tą reikėtų padaryti to meto premjerams: Vagoriui, Abišalai, Šimėnui ir Prunskienei ;-) (ironija, jei kas nesuprato) 

O sunkiai galvojantiems politikieriams ir politologams pakartokime dar kartą suprastinę iki pirmaklasio lygio: Parlamentinės valstybės vadovas yra vyriausybės ministras pirmininkas, o ne parlamento vadovas. Parlamento vadovas yra viso labo spykeris (t.y. vyriausias kalbėtojas) ir už valstybės ribų jo niekas nežino ir žinoti nenori. Pasitikrinkite: iš atminties išvardykite kiek kitų valstybės vadovų žinote ir kurie iš jų yra parlamentų vadovai, o ne prezidentai, ministrai pirmininkai, diktatoriai ar karaliai? Kiek viso žinote parlamentų vadovų? 

Kai kurie politologai mėgsta kartoti, kad buvo labai trumpas laikotarpis, kai paskelbus nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną iki pat kovo 17 dienos nebuvo nei vyriausybės, nei jos vadovo, t.y., Kazimiera Prunskienė pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, buvo paskirta Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 17 d., o Vyriausybės įstatymas buvo priimtas tik kovo 22 d. Tačiau apie šnekant pamirštama, kad tuo trumpu laikotarpiu nuo kovo 11 iki kovo 17 dienos Lietuvą valdė kolegialus organas - Aukščiausios Tarybos Prezidiumas [https://www.lituanistika.lt/content/34818], o ne Aukščiausios Tarybos pirmininkas.


2017

Tolimesni skaitiniai:



No comments:

Post a Comment