Vaikystėje nuo Kulvės kalno, kurs priešais Dainų slėnį, su draugais klausydavomės per Girstupio slėnį skambančių Dainų švenčių. Prisimenu tą aukštyn nešantį jausmą, kuris apimdavo, kai užtraukdavo bendras choras. Vakar tik užmečiau akį per televizorių į šimtametę Dainų šventę - ir vėl tas pats skrydžio jausmas.
Bet kartu netikėtai atgimė ir kitas jausmas, kurį jausdavau tik per pirmuosius Sąjūdžio didžiuosius sambūrius. Jausmas, kad mūsų tautoje slypi tokia slapta vilties gėlė - kita Lietuva, kuri netikėtai išsiskleidžia, suteikia viltį, apsuka galvas svaiginančiu laisvės kvapu, pastumia link pergalės ir ...
Ir pasėja sėklą - naują kitą Lietuvą, iš kurios, kažkada vėl užgesus net paskutinei vilčiai, Lietuva vis tiek atgims.
Tai, ką pamačiau Dainų slėnyje, ir yra ta kita Lietuva.
2024-06-30