Algis Džiugys (Dziugys): Įdomioji sociopsichologija

"Karingiausieji" sėdi foteliuose, o ne apkasuose.

Tęsiam apie kolektyvinę neapykantą. Ankstesnėje žinutėje [1] buvo papasakota, kad kolektyvinė neapykanta, nukreipta į abstrakčias grupes ar institucijas, suteikia neapykantą skatinantiems žmonėms stiprią motyvaciją ir net prasmę gyvenimui.

Dabar apie tuos žmones, kurstančius kolektyvinę neapykantą.

2024 metais Vokietijos kariuomenės istorijos ir socialinių mokslų centras atliko tyrimą [2], kuris netiesiogiai atskleidė kiek kolektyvinę neapykantą skatinantys žmonės yra linkę prisiimti atsakomybę už savo veiklos padarinius.

Šiuo metu Vokietijos partijas sąlyginai galime suskirstyti į:

1) karingąsias, skatinančias jokiu būdu nenusileisti Rusijai ir visais įmanomais būdais kovoti su rusiška kultūra bei kiekvienu rusu visame pasaulyje ir konkrečiai Vokietijoje.

2) tariamai „prorusiškas“ partijas, vengiančias karo, siekiančias konfliktą su Rusija spręsti derybomis bei kompromisais ir nemanančias, kad reikia neapkęsti visų rusų ir visos rusiškos kultūros.

Šiame kontekste pati karingiausia partija yra Žalieji, o kadangi partija yra valdančioji ir jos rėmėjai yra patys aktyviausi, tai daugiausia jų dėka Vokietijoje įsivyravo kolektyvinė neapykanta Rusijai, pasiryžimas provokuoti karą su Rusija ir kariauti prieš ją iki visiškos pergalės.

Todėl nenuostabu, kad tokioje atmosferoje atlikta apklausa atskleidė didelius skirtumus tarp vokiečių pasirengimo ginti savo šalį ginklu karo atveju priklausomai nuo jų politinės priklausomybės. Jei 61 % vyrų ir 21 % moterų jaunesnių nei 50 metų pasiryžę kovoti už savo šalį, tai Vokietijos partijos pagal savo rėmėjų dalį, pasiryžusių ginti savo tėvynę, rikiuojasi taip:

Laisvoji demokratų partija (FDP) – 73 %
Partija Alternatyva Vokietijai (AfD) – 61 %
Centro dešinės partija CDU/CSU – 51 %
Socialdemokratai (SPD) – 45 %
Kairiųjų partija – 32 %
Naujai sukurta partija BSW – 27 %
Žalieji – 22 %.

Ar nustebino tyrimo rezultatai?

Įtariu, kad nenustebino, nes turbūt intuityviai nujaučiate, kad "karingiausieji" sėdi foteliuose, o ne apkasuose.

Kai tokie "foteliniai kariai" užvaldo informacinę erdvę, tai tas dar nėra taip jau baisu. Tačiau jeigu jie įgauna valdžią, tai tas dažnai nuveda į katastrofą, nes jų tikslas sunaikinti neapkenčiamą priešą, net jei tai pražudytų jų pačių tautą. Būdami primityvaus tiesinio mąstymo, jie nesugeba numanyti būdų kaip būtų galima laimėti kitaip. O jei kas ir parodytų jiems, kad būtų galima kitaip ir ne taip skausmingai, jie atmestų tai dėl savo psichopatiškumo, nes jie mėgaujasi įsivaizduodami, kaip tūkstančiai jų pavaldinių žūva už jų "idėją". Jiems tai atrodo didinga. Tačiau jie pirmi pabėgs, kai tik pajus tiesioginį pavojų sau asmeniškai, prieglobsčiu saugiose šalyse pasirūpinus iš anksto.

2023 metais jau pasakojau apie tai, kaip latvių psichoterapeutas ir seksologas Janis Zalytis vienoje savo paskaitoje apie lytinius iškrypimus aiškino, kad mušantis dviem jaunimo gaujoms dažnai galima pastebėti kokį nors spuoguotą nupiepėlį, kuris muštynėse pats nedalyvaująs, bet iš saugaus atstumo riksmais ir provokacijomis skatinąs muštynes. Anot Zalyčio, tas nupiepėlis ir yra pagrindinis muštynių kaltininkas, savo intrigomis jas sukurstęs, tačiau jis visada pirmas pabėgąs, vos pajutęs tiesioginį pavojų. Daugiau apie tai [3a] arba [3b].

Tai tiek. Pilną ataskaitą apie vokiečių tyrimus galima rasti [4].