Dar ir šiais laikais pasitaiko, kad ištekėjusi moteris apie savo vyrą sako "mano žmogus", kaip kad vedęs vyras apie savo moterį sako "mano žmona". Todėl maniau, kad gilioje senovėje žmogus reiškė vedusį vyrą, kaip kad žmona - ištekėjusią moterį. T.y. daiktavardžio vyriška giminė yra žmogus, o moteriška - žmona. Laikui bėgant, žodis žmogus tapo bendrine sąvoka įvardinti visus žmones, panašiai kaip anglų kalboje atsitiko su žodžiu man.
Tačiau lietuvių kalbos žinovai (tauta turi žinoti savo "didvyrius": prof. Loreta Vaicekauskienė, prof. Jurgis Pakerys, dr. Vuk Vukotic) iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto kartu su Vilniaus universiteto Senatu sugriovė šį mano ydingą manymą ir lyčiai jautrios kalbos gairėse nustatė, kad nuo šiol moteriškos lyties žmogus turėtų vadintis žmoga.
Įdomūs žmonės ir žmogos tie mūsų kalbininkai bei kalbininkės. Dar ne taip seniai vardan modernumo ir mados jie ir jos iš mūsų tautos atėmė dviskaitą, išpjaustė iš mūsų kalbos tai, ko patys nesugebėjo išmokti, suprasti ir sukišti į savo primityvias schemutes, o dabar artėjame prie to, kad galutinai sujauks kalbą, primesdami mums savo iškreiptą supratimą. Nenoriu būti juodu pranašu, bet jei taip tęsis ir toliau, tai pataikaujant eilinei ambicingų durnių ir agresyvių vidutinybių vadai, bus pasiūlyta atsisakyti galūnių žodžiams, nes per jas atpažįstame žodžio giminę daugumoje atvejų.
Kam tempti gumą, gal tegu iškart sukuria mums naują
kalbą, kuri būtų išgramdyta nuo visokiausių įmanomų "senienų" ir
"atgyvenų" ir visada atitiktų pačias naujausias nukvakimo madas. O
jei tingu tuom užsiimti, tai gali pasiūlyti esperanto - ten lyties visai nėra.
Bet ne, esperanto kalboje yra siaubingas žodis negro ir - kas dar
baisiau - nigrulo.
Gal bandom Python ar C++, o dar geriau - robotų kalbą ROILA, kur tariamai "blogų" žodžių ir tariamai "negerų" prasmių išvis nėra. Nors ką gali žinoti - kaip kiaulė bet kur susiranda purvo, taip ir iškrypusi sąmonė iš nieko susikuria sau priešą.
P.S. Kai valdovas paklausė Konfucijaus, ką jis pirmiausia padarytų, jei gautų valdžią, išminčius atsakė: „Svarbiausia grąžinti žodžiams jų pradines prasmes, nes jei neteisingai parenkami žodžiai, tai reikalavimai suprantami klaidingai. O jei reikalavimai nevykdomi, tai ir darbai nepadaromi <...>“.
P.P.S. Dabar suprantu, kodėl kalbininkai taip įnirtingai stengėsi išmesti iš mūsų kalbos seną, indoeuropiečių prokalbės laikus siekiantį žodį durnius, teigdami, kad tai skolinys iš slavų, o vartoti reikia kvailys. Bet mes dar vaikystėje skyrėme kvailį nuo durniaus ir žinojome, kad kvailys, jei ką daro kvailai, tai iš nesupratimo ar nežinojimo bei nesugebėjimo kitaip daryti, todėl tokiam galima ir atleisti. O durnius, jei ką daro, tai daro iš piktumo ir tyčia, sąmoningai siekdamas pakenkti. Kitaip sakant, durnius, tai psichopato lietuviškas atitikmuo. Oi ne be reikalo tie kalbininkai norėjo priversti mus pamiršti, kas yra durniai, jie jau tada kažką žinojo.
Durniai būna ne tik agresyvūs, bet ir ambicingi. Be pinigų, jiems
reikia ir dominavimo bei pripažinimo, bet kadangi kūrybos ir proto
trūksta, tai užsiima maivymusi ir mėgdžiojimu. O kad galėtų daryti tai
netrukdomai, tai agresyviai stengiasi užimti dominuojančias padėtis. Taip
ir gaunasi toks "vidutinybių maršas link valdžios".
Aptarimas fakebukyje: https://www.facebook.com/algis.dziugys.1/posts/1049061815885022
*) Dvi naujienos: https://algis-dziugys.blogspot.com/2021/10/dvi-naujienos.html
*) Mokslinis požiūris apie vaikų atiminėjimą: https://algis-dziugys.blogspot.com/2018/10/mokslinis-poziuris-i-vaiku-atiminejima.html
*) Manifestas: Idėja Lietuvai: Kaip padidinti gimstamumą Lietuvoje ir sumažinti emigraciją (2)
No comments:
Post a Comment