Jei tarp poeto Justino Marcinkevičiaus kritikų yra visą savo gyvenimą okupacijoje su ginklu kovojusių prieš Sovietų imperiją iki pat Sąjūdžio laikų, tai pagarba jiems. Taip pat pagarba ir tiems, kurie už pasipriešinimą sovietams savo gyvenimus sudegino lageriuose, kalėjimuose ir durnynuose. Pagarba ir tiems, okupacijos nepatyrusiems, jauniems kritikams, kurių tėvai ir seneliai buvo tokie.
O visi kiti Poeto aršūs didieji "teisėjai" turbūt jau išsižadėjo savo tėvų ir senelių, kurie okupacijos metu darė bet kokį kompromisą su okupacine valdžia:
*) Buvo spaliukais, pionieriais, komjaunuoliais ir komunistais, tuo prisidėdami prie sovietinės ideologijos įtvirtinimo bei platinimo;
*) Gavo sovietinį išsilavinimą sovietinėse mokyklose, technikumuose, institutuose ir universitetuose, taip keldami savo kvalifikaciją, kad jų darbas būtų kuo našesnis sovietų imperijai;
*) Išsiimdami pasus sutiko būti sovietiniu piliečiais, tuo pripažindami sovietų sistemos teisėtumą ir sutikdami toliau bendradarbiauti su okupantų valdžia;
*) Tarnavo sovietų kariuomenėje, taip gindami okupantus;
*) Dirbo sovietinėse gamyklose, valdybose, kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose, keldami okupantų ekonomiką;
*) Buvo mokytojais, dėstytojais, profesoriais ir ruošė sovietinius kadrus;
*) Kėlė sovietinį mokslą;
*) Gydė sovietinius piliečius, tarp jų ir okupantus;
*) Klausė sovietmečiu sukurtų dainų, skaitė knygas, žiūrėjo filmus, vaikščiojo į teatrus ir bibliotekas bei lankėsi muziejuose, taip palaikydami sovietinę kultūrą;
*) Poilsiavo sovietinėse sanatorijose, poilsio namuose ir leidosi gydomi sovietinių gydytojų, taip palaikydami savo darbingumą;
*) Gimdė būsimus sovietų imperijos piliečius;
*) Ir t.t., ir pan. ...
T.y. vienokiu ar kitokiu būdu bendradarbiavo su sovietų valdžia ir savo doru darbu stiprino okupantų imperijos galią.
Taip pat laukiame, kad nuožmieji kritikai, gyvenę sovietmečiu ir nekovoję prieš valdžią, pasibarstys pelenais galvas už savo tokį patį gyvenimą po okupantais. Neteisiame jų, bet laukiame, kada jie sau pritaikys tą matą, kuriuo matuoja kitus.
Jau girdžiu balsus, kad jiems nėra ko atgailauti, nes nesiruošiama statyti jiems paminklų aikštėse? Taip, nesiruošiama, bet jie ir nebuvo tuo Poetu, kurį tauta mylėjo, juo didžiavosi ir iš jo kūrybos sėmėsi jėgų tuo sunkiu laikotarpiu. Tautai tada buvo pasirinkimas arba sudegti kovos ugnyje, kaip Pilėnų gynėjai, arba išlikti. Tauta po ilgos ir kruvinos kovos pasirinko išlikti, o Poetas savo nuodėmingus kompromisus sovietų valdžiai su kaupu atpirko vėlesniais didžiais kūriniais, kurie padėjo tautai atsitiesti, ir buvo vienu iškiliausių Atgimimo šaukliu, o tikru Atgimimo himnu tapo jo 1974 metais parašytos eilės "Laisvė" ir Eurikos Masytės įdainuotos 1988 metais.
Beje, vyskupo Antano Baranausko asmenybė irgi vertinama labai prieštaringai, bet iki šiol stovi jam paminklai, kurių vertas buvo jau vien už „Anykščių šilelį“. Tačiau kovingi menkystos nežino istorijos ir, matuodami viską savo smulkiu masteliu, galvoja, kad visi žmonės yra tokie pat niekšeliai kaip jie patys, nes tik angelas gali būti genijumi. Vedami pavydo ir pagiežos, jie maištauja ir atkakliai ieško genijų nuodėmių, kad radę viešai nusilengvintų - „fui, pasirodo tas jūsų taip vadinamas genijus yra toks pats kaip ir mes“.
Taip pat galima ir kita priežastis, dėl kurios kilo šis menkystų maištas. Jei pirmieji Poeto juodinimai kilo iš baimės, kad jis savo autoritetu gali atskleisti menkystę ant pjedestalo statomo naujojo stabo, o vėliau buvo įkalbinėjamas teikti kandidatūrą Prezidento rinkimuose, tai šitas uolių lenciūginių naujųjų komjaunuolių lojimas gali būti eilinė provokacija, kaip ir ankstesnė provokacija apie Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį. Galimas šių provokacijų tikslas yra visuomenėje įtvirtinti nuomonę, kad nepaisant savo kagėbistinės veiklos ir uolaus tarnavimo okupantams bei nevienareikšmiškos veiklos nepriklausomybėje, po savo mirties paminklo bus vertos asmenybės, kurių tauta nekenčia labiau nei myli Poetą - "jei nuodėmingam Poetui pastatėme paminklą, tai kodėl nepastatyti kitam, tegu net labai nuodėmingam, bet tiek daug nuveikusiam Lietuvos laisvei?". Tikimasi, kad tauta pamirš kas darė kompromisus dėl išgyvenimo, o kas savanoriškai skundė draugus iš pavydo ir kas vienijo tautą savo kūryba, o kas intrigomis skaldė pagiežingai krizendamas. Bet išlįs yla iš maišo anksčiau nei po 70 metų ir tauta nuteis juos, kaip jie teisė Poetą.
O tą ką manė apie Justiną Marcinkevičių patys disidentai, tai galima sužinoti iš šio viešo laiško, kurį pasirašė ir jie.
P.S. Pamiršusiems arba nežinantiems - Poeto "Laisvė", 1974 metai, du metai po Romo Kalantos aukos:
Aš jau nepakeliu minčių apie tave
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
Taip kaip uždaro vakarą naktis,
O tu man atsakai: „Aš tavo laisvė“.
O nesibaigianti kelionė į tave,
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: „Eik taip kaip eina laisvė ”.
Eurikos Masytės daina "Laisvė"
2023-07-26
Įrašas FB: https://www.facebook.com/algis.dziugys.1/posts/1452046282253238
Tolimesni skaitiniai:
*) Kodėl skelbė Banionį ir Sondeckį bendradarbiavus su KBG? https://algis-dziugys.blogspot.com/2018/05/kodel-skelbe-banioni-ir-sondecki.html
*) KGB rezervistai: skaitom šaltinius: https://algis-dziugys.blogspot.com/2023/02/kgb-rezervistai-skaitom-saltinius.html
*) Pagrindinis manifestas: Idėja Lietuvai: Kaip padidinti gimstamumą Lietuvoje ir sumažinti emigraciją: https://algis-dziugys.blogspot.com/2017/03/idejos-lietuvai-kaip-padidinti.html.
No comments:
Post a Comment