Atlikau mažytį mokslinį politologijos eksperimentą - Google vertėjui pateikiau išversti į lietuvių kalbą paprastą sakinuką (1 pav.):
Republicans have claimed that the US president and his family earned nearly $30 million in a conspiracy to peddle influence.
Įniršęs senas raganosis, praradęs dalį ausies, kaip taranas pergalingai išėjo į finišo tiesiąją ir šį kartą tikrai ruošiasi ištaškyti Vašingtono "pelkę".
Demokratinė šalis Australija skundžiasi, kad per pastaruosius 4 metus pardavė dujų už beveik 265 mlrd savų dolerių, tačiau iš to šalis gavo pajamų tik kiek daugiau nei 10 mlrd, t.y. tik apie 4 % nuo parduoto kiekio [1]. Palyginimui, antidemokratiška monarchija Kataras parduoda tik 50 % daugiau dujų ir naftos nei Australija, tačiau gauna 6 kartus didesnes pajamas.
Vaikystėje nuo Kulvės kalno, kurs priešais Dainų slėnį, su draugais klausydavomės per Girstupio slėnį skambančių Dainų švenčių. Prisimenu tą aukštyn nešantį jausmą, kuris apimdavo, kai užtraukdavo bendras choras. Vakar tik užmečiau akį per televizorių į šimtametę Dainų šventę - ir vėl tas pats skrydžio jausmas.
Bet kartu netikėtai atgimė ir kitas jausmas, kurį jausdavau tik per pirmuosius Sąjūdžio didžiuosius sambūrius. Jausmas, kad mūsų tautoje slypi tokia slapta vilties gėlė - kita Lietuva, kuri netikėtai išsiskleidžia, suteikia viltį, apsuka galvas svaiginančiu laisvės kvapu, pastumia link pergalės ir ...
Ir pasėja sėklą - naują kitą Lietuvą, iš kurios, kažkada vėl užgesus net paskutinei vilčiai, Lietuva vis tiek atgims.
Tai, ką pamačiau Dainų slėnyje, ir yra ta kita Lietuva.
Kadangi šiuo metu visi moksliniai projektai užsibaigę ir kol naujų likimas dar neaiškus, tai yra kažkiek laiko rašinėti visokius politinius niekus į FB ir skanuoti internetą ieškant mokslo įdomybių. Ir štai netikėtai radau tokią mokslo naujieną, kuri nustebino labiau nei žinia apie naują hipotezę, kad neutroninės žvaigždės yra raktas paslapčiai apie tamsiąją materiją atrakinti [1].
Yra tokių žmonių, kurie pajutę, kad esą neteisūs, tai ne tik kad patys sau to nepripažinsią, bet būsią pasiryžę pasaulį sunaikinti, kad tik galėtų kitiems įrodyti, kad esą neklydę. Todėl tokius vesti prie tiesos reikia labai atsargiai, kad jie galėtų palaipsniui keisti savo įsitikinimus nenukenčiant puikybei. Ypač jei tai politikai, kurių rankose pasaulio likimas.
Suprantu mūsų valdančiųjų norą atsikratyti nekenčiamiausio Lietuvos nevykėlio politiko, išsiunčiant jį eurokomisaru Briuselin. Tačiau eurokomisaras nėra toks jau nepavojingas žmonijai, kaip kad mūsų europarlamentarai miegantys Briuselyje. Kažin ar verta nevykėlį, kuris Lietuvoje pavertė mėšlu viską prie ko prisilietė, perduoti Europai, kad ir ten viską paverstų mėšlu. Nuo jo veiklos Briuselyje kentės ne tik visa Europa, bet ir mes kartu su Europa kentėsim dar labiau nei kentėjome iki šiolei. Paradoksas, bet jei ne jo įtakingasis senelis, tai mūsų nemokša geriausiu sau atveju būtų stumdęs popieriukus kokioje nors provincijos kontoroje.
