Wednesday, 10 April 2019

Žvelk giliau:Ukraina - už jūsų ir mūsų grėblius (papildyta)

Stebint Ukrainos įvykius susidaro įspūdis, kad Ukrainoje už JAV pinigus, džiaugsmingai palaikant Europos Sąjungai, pačių ukrainiečių rankomis buvo mikliai prasukta Rusijos operacija Krymui atsiimti ir neleisti Ukrainai įstoti į NATO bei ES.





"Išsivoliosiu srutose, kad kaimynui nuo manęs smirdėtų!"

Ukrainiečių priežodis

"Šlovė Ukrainai, Krymas mūsų."
Putino skanduotė



Primygtinai atkreipiu dėmesį į tai, kad 2014 metų Maidanas prasidėjo, kai iki eilinių prezidento rinkimų buvo telikę keli mėnesiai. Buvo visiškai aišku, kad visų nekenčiamas tuometinis prezidentas Janukovičius rinkimus  triuškinančiai pralaimės bet kuriam bent kiek provakarietiškam kandidatui. Naujasis prezidentas iškart po rinkimų būtų taikiai nukreipęs Ukrainą link NATO bei ES ir, jei šalis būtų sugebėjus išlaikyti rimtį viduje, Rusija jau nebūtų galėjusi tam sutrukdyti. Be to, 2017 metais ėjo į pabaigą Sevastopolio nuoma Rusijai ir buvo aišku, kad Ukraina nepratęs sutarties.  Rusija net pradėjo Novorosijsko karinio uosto pertvarką, kad turėtų kur perplukdyti savo laivyną. Tačiau išaiškėjus, kad nepavyks pastatyti tokio pat  pilnaverčio karinio uosto, kaip kad Sevastopolyje, turbūt tada ir kilo mintis atskelti Krymą nuo Ukrainos, taip, kad visam pasauliui atrodytų, kad patys ukrainiečiai dėl to kalti, t.y. pačių ukrainiečių rankomis. Pakako išprovokuoti ukrainiečių radikalus smurtui prieš rusakalbius, pakako trumpam priimtu įstatymu pagąsdinti rusų kalbos uždraudimu, ir jau Krymo gyventojai su džiaugsmu pasitiko rusų kariuomenę.

Taigi, po 2014 metų valstybinio perversmo, skambiai vadinamo "Euro Maidanas - orumo revoliucija", turime: suirutę, pilietinį karą, sukiršintą tautą, suskaldytą šalį ir prarastus Krymą bei Donbasą. Putinas aplošė Vakarus ir labai panašu, kad visa tai buvo įvykdyta ukrainiečių provokatorių, garsiai lojančių prieš Putiną, bet tyliai dirbančių jam, rankomis. Nepamirškime, kad tiek Rusijos imperijos slaptoji policija "Ochranka", tiek jos tradicijas perėmusios sovietinės ČK, NKVD ir KGB garsėjo geriausiomis pasaulyje provokacijomis (pavyzdžiui Azefas, popas Gaponas, Valensa ir t.t.). Netikiu, kad dabartinė FSB šiuos įgūdžius prarado. Todėl nenustebintų, jei paaiškėtų, kad dauguma dabartinės Ukrainos politinių veikėjų ir pačių aukščiausių vadovų yra tiesiog Rusijos FSB parankiniai, nes tai, kas vyko ir tebevyksta Ukrainoje, labai jau primena provokaciją, kurios tikslas sukiršinti ir suskaldyti ukrainiečius taip, kad rytų ir centrinė Ukraina nenorėtų turėti nieko bendro su Galicija. Pajodžargos galiciečiai niekada nepripažino jokios valdžios, todėl niekada nepripažins Rusijos viršenybės. Jei pavyktų atskirti Galiciją nuo Ukrainos, Rusijai atsivertų galimybės padaryti likusią Ukrainą sukalbamesnę. O jei tuo pačiu pavyktų Galiciją įprūdyti Lenkijai, tai tas Rusijai būtų tobula, nes garantuotų hemorojų Lenkijai bent jau šimtmečiui. Todėl dar gali ateiti toks metas, kai Kijevo ir Odesos gatvėse pradės mušti vien už galicietišką tartį, o Lvove susimastys apie atsiskyrimą nuo Ukrainos. O jei taip atsitiks, tai dabartiniai mūšiai Donbase pasirodys besą vaikų žaidimai palyginus su tikru pilietiniu karu Ukrainoje, kai kiekvienas oligarchas užsimanys būti vienvaldis savo srities karaliuku.

Kad mintis apie rusų slaptųjų tarnybų provokatorius tarp posovietinių šalių vadovų neatrodytų tokia jau beprotiška, tai priminsiu, kad Porošenko ir Saakašvilis tapo geriausiais draugais ne kur kitur, o besimokydami Sovietų Sąjungos Tarptautinių santykių institute, kur nuo seno ruošdavo sovietų šnipus (https://en.wikipedia.org/wiki/Petro_Poroshenko). Būtent šiems dviems bičiuliams valdant, jų valdomos šalys prarado bet kokią galimybę tapti NATO ir/ar Europos Sąjungos narėmis.  Jūs vis dar naiviai tikite sutapimais?  

Kaip tokie provokatoriai sugeba užslėpti savo tikrąją prigimtį tiek ilgai? Ogi taip, kaip darė visi provokatoriai visais laikais - slapstėsi po savo priešingybės kauke. Nenuilstama kova prieš visą kas rusiška yra pati geriausia Rusijos agento kaukė. Žodžiais gelbėti Ukrainą nuo rusų kiekvieną mielą dieną ir fanatikus pagalba doroti bent kiek blaiviai mąstančiuosius, o tikrovėje ruošti kelią Ukrainos gražinimui Rusijos glėbin. Asmeninis tokių provokatorių turtėjimas ir klestinti korupcija kasdien gelbėjant valstybę nuo vidaus ir išorės priešų - geriausias ženklas, kad dirba provokatorius. Vargas šaliai, kurią kiekvieną dieną valdantieji nuo ko nors gelbėja.


Keista, kad 2014 metų Maidaną taip aklai rėmė vakariečiai, nes neįtikėtina, kad JAV ir ES slaptosios tarnybos nieko nežinojo apie rusų agentus tarp Maidano iniciatorių. Jei tai ne melas, tai JAV į Janukovičiaus nuvertimą sukišo iki 5 milijardų dolerių. Nors gal ir nieko keisto, nes gali būti, kad Vakarai net nemanė priimti Ukrainos savo glėbin. Labiau panašu, kad Vakarai tikėjosi taip susilpninti Rusiją ir  pakeisti Sirijos karo dėl dujotiekio iš Kataro į Europą eigą, taipogi  padarydami Rusiją sukalbamesnę derybose dėl Irano ir Kinijos likimo. Nepavyko. Bet skaudu, kad Vakarų "demokratijos" net nesiruošė ukrainiečiams pagerinti gyvenimo, greičiau atvirkščiai - ukrainiečius panaudojo kaip dar vieną eilinį įrankį savo ekonominių interesų tenkinimui ir kovai su  Rusija, visiškai nesirūpindamos, kad dėl to nukentės milijonai žmonių.



Kita vertus, Vakarams net nereikia stiprios Ukrainos. Pats baisiausias vakariečių sapnas - stiprios Ukrainos ir Rusijos ekonominė bei karinė sąjunga. Šiandien Ukraina atsisukus į vakarus, bet rytoj, politinei švytuoklei persimetus į kitą pusę, ir Ukraina gali pasisukti į rytus. Jos istorija gausi tokiais atvejais ir per ilgą savo istoriją Vakarų Europa išmoko, - daug geriau, kai  ukrainiečiai nuskurdę ir pikti - iš tokių Rusijai daugiau žalos nei naudos. 

Todėl "geri dėdės" pasistengs ir vėl bus Maidanas v.3.0 ir vėl kokia nors Timošenko ar kitas panašaus plauko komediantas, paskui ir vėl Maidanas v.4.0 ir vėl kokia nors Timošenko ar kitas panašaus plauko juokdarys, Maidanas v.5.0, ... ir švytuoklė vis švytuos. Ir taip kartosis metų metus, nes Ukrainos, kaip svarbiausios geopolitinės jėgos vietos, iš savo nasrų nepaleis nei vakariečiai, nei rusai, nei "vietiniai" oligarchai, kurių tikroji tėvyne nėra Ukraina. Kiek dar grėbliakočių susilaužys ukrainiečiai į savo kaktas, kol praregės, kas ir kaip juos tampo už virvučių, kol susipras mąstyti savo galva ir veikti savo valia? O kol kas Ukrainos likimas sprendžiamas ne pačioje Ukrainoje, o Baltųjų rūmų ir Kremliaus kabinetuose.



Iki 2014 metų vos ne visi Ukrainos gyventojai, išskyrus Krymą, buvo už Ukrainos savarankiškumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos. Visai tikėtina, kad jei ne po Maidano prasidėjęs pilietinis karas ir prie to dar prisidėjęs skaldymasis pagal tikybą, po poros dešimtmečių vos ne visi Ukrainos gyventojai (be Krymo) jau būtų save laikę tikrais ukrainiečiais ir taip būtų buvęs pabaigtas ukrainiečių tautos gimimas. Dabar jau vargu bau, greičiau panašu į tai, kad tauta skyla į tris ar daugiau dalių.



Tiems, kuriems nepatinka aukščiau pateikta prielaida apie provokatorius, galime pasiūlyti dar vieną sąmokslo teoriją, kuri tiesa pasakius neprieštarauja anai. Po Maidano v.2.0 Sorošas paskelbus, kad Ukrainoje gimsta nauja Europa, naivūs ukrainiečiai patikėjo, kad kas jau kas, bet jie ir bus tos naujosios Europos priešyje, vedą laimingus europiečius į dar laimingesnę ateitį. Tačiau pasirodė, kad toji naujosios Europos ateitis kiek kitokia nei tikėtasi - po perversmo Ukraina galutinai tapo pasaulio naujosios tvarkos bandymų poligonu. Ukraina tapo šalimi valdoma tarptautinio oligarchato, kuriems valdoma šalis nėra gimtoji ir kuriems ten gyvenanti liaudis rūpi tik kaip darbiniai ir melžiamieji gyvuliai. Kaip pasityčiojimas iš ukrainiečių tautiškumo, tarptautinis oligarchatas valdomos šalies viduje remiasi grubiu ir rėksmingu nacionalizmu. Nebūkime naivūs ir nemanykime, kad vietinių nacionalistų vadovybė yra giliai įsitikinę tautininkai, kuriuos kvailina ir stumdo gudrūs oligarchai. Ne, tikrai ne. Nacionalistų vadai tikrai žino kam tarnaują ir ką darą. Tautiškumas jiems yra tik grubios ir įžūlios jėgos šaltinis bei priedanga savo pačių juodiems darbeliams. 

Taigi, ar galim paneigti, kad tokia Ukraina ir yra naujosios Europos ateities modelis? O gal jau ne tik Ukraina, gal jau ir daugiau šalių dalyvauja tame eksperimente? Todėl ir svarbu suprasti kas vyksta Ukrainoje, nes tai yra tegu ir iškreiptas atvaizdas, tačiau atvaizdas to kas vyksta ir pas mus. 



Prizas tiems, kurie perskaitė iki galo. Ištrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/Petro_Poroshenko:



In 1989, Poroshenko graduated, having started studying in 1982, with a degree in economics from the international relations and law department (subsequently the Institute of International Relations) at the Kiev State University. At this university he was friends with Mikheil Saakashvili who he in May 2015 would appoint as Governor of the Odessa Oblast (region) and who is a former President of Georgia.



P.S. 2013 metais su svečiais iš Kijevo, vaikščiodami po prieškalėdinį Kauną, karštai aptarinėjome tik tik bepradedantį įsisiūbuoti Maidaną. Bebandydamas atvėsinti įsikarščiavusius svečius, bandžiau jiems įteigti, kad šiuo Maidanu tikrai pasinaudos Rusija ir ji tikrai atsiims Krymą, o priedo dar atsikirs sau ir visą kairiakrantę Ukrainą. Svečiai šį spėjimą priėmė kaip anekdotą ir smagiai iš to juokėsi. Prabėgo visai nedaug laiko ir kitais metais jie jau nebesijuokė. Nors pranašystė išsipildė ne iki galo, bet tiek kiek išsipildė - pakako su kaupu.
 


2016-2018

Tolimesni skaitiniai:














 

No comments:

Post a Comment